Nuo 2026 m. gegužės Lietuvos gyventojams teks persvarstyti, kuo šildosi savo namus. Šalies teisės aktai numato vieną didžiausių pokyčių per pastaruosius dešimtmečius: didžiuosiuose miestuose ir kurortuose bus draudžiama naudoti kietąjį iškastinį kurą, o už atliekų deginimą krosnyse grės realios baudos. Pokyčiai motyvuojami ne tik ekologiniais argumentais – siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, mažinti oro taršą ir kovoti su ypač kenksmingais smulkiaisiais kietosiomis dalelėmis, kurios patenka į orą deginant netinkamas medžiagas.
Šis pokytis palies šimtus tūkstančių būstų savininkų visoje Lietuvoje, ypač tuos, kurie vis dar kūrena anglimi ar kitais iškastiniais produktais. Todėl būtent dabar – paskutinė tinkama akimirka pasiruošti naujai realybei.
Baudos už atliekų deginimą jau galioja: kas gresia?
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas jau dabar numato atsakomybę gyventojams, kurie krosnyse ar kituose buitiniuose įrenginiuose degina atliekas. Baudos siekia:
- nuo 60 iki 300 eurų fiziniams asmenims,
- nuo 170 iki 1170 eurų juridinių asmenų vadovams ir atsakingiems asmenims.
Atliekų deginimas krosnyje – tai ne tik aplinkos taršos problema. Degančios plastiko, dažytos medienos ar sintetinių medžiagų dalelės nuodingos pačiam žmogui ir jo kaimynams. Tokios medžiagos sukuria itin pavojingus dūmus, kuriuose gausu kancerogenų.
Tačiau nors baudos numatytos, inspektorių galimybės patikrinti, kas konkrečioje krosnyje deginama, ribotos – jie gali patekti į gyvenamąsias patalpas tik su gyventojo sutikimu. Tai reiškia, kad reali kontrolė remiasi informavimu ir gyventojų sąmoningumu.
2026 m. gegužė taps lūžio tašku
Nuo 2026 m. gegužės 1 d. įsigalios dar vienas svarbus draudimas: kurortuose ir miestuose, kuriuose gyvena daugiau nei 50 tūkstančių žmonių, bus uždrausta kūrenti kietąjį iškastinį kurą. Tai apims:
- Vilnių
- Kauną
- Klaipėdą
- Šiaulius
- Panevėžį
- Alytų
- Taip pat – visus kurortus ir kurortines teritorijas
Draudžiamas kuras:
- antracitas
- bituminės anglys
- rudosios anglys (lignitas)
- koksas
- puskoksis
- durpių kuras
Dažnas gyventojas vis dar klaidingai mano, kad durpės ar anglys yra „neutralus kuras“, tačiau pagal teisės aktus tai – kietasis iškastinis kuras, kuriam netrukus bus taikomas draudimas.
Už taisyklių pažeidimus numatytos baudos iki 300 eurų.
Kas išimtis: malkos ir biokuras
Svarbus praktinis aspektas – malkos nėra kietasis iškastinis kuras. Tuo kūrenti bus galima ir toliau. Taip pat nebus draudžiamas granulės ar kitas biokuras, jei jis nėra gaminamas iš iškastinių žaliavų.
Todėl malkomis kūrenantys gyventojai didelių pokyčių nepajus, nebent turės užtikrinti, kad jų kietojo kuro katilas atitinka saugos ir taršos normas.
Gyventojams – paskutinė proga pasiruošti
Tie, kurie vis dar naudoja anglį ar kitą iškastinį kurą, turėtų pradėti ruoštis iš anksto. Praktiniai patarimai:
- nebeįsigyti anglies ir durpių 2026–2027 m. sezonui, nes jų naudoti nebegalėsite;
- įvertinti šildymo sistemos būklę – ar ji pritaikyta kitokiam kurui;
- apsvarstyti alternatyvas, jei gyvenate didžiuosiuose miestuose ar kurortinėse vietovėse: malkos, granulės, geoterminis šildymas, oras–oras ar oras–vanduo siurbliai.
Labiausiai pokyčiui turėtų ruoštis senesnių, privačių namų savininkai, kurių šildymo sistemos daug metų pritaikytos būtent angliai.
Kodėl šie pokyčiai tokie svarbūs?
Kietasis iškastinis kuras yra vienas didžiausių oro taršos šaltinių šaltuoju metų laiku. Deginant anglis ar durpes susidaro:
- smulkiosios kietosios dalelės (PM10 ir PM2.5), sukeliančios plaučių, širdies ir kraujagyslių ligas;
- sieros dioksidas;
- azoto junginiai;
- kancerogeniniai organiniai junginiai.
Lietuvos miestuose žiemos metu būtent individualus kūrenimas dažnai lemia didžiausią oro taršos šuolį. Todėl draudimas – tai žingsnis link švaresnių miestų, mažesnio sergamumo ir geresnės gyvenimo kokybės.
Kontrolė ribota, bet informavimas – pirminis tikslas
Nors inspektoriai negali priverstinai patekti į gyventojų namus, savivaldybės nurodo, kad pirmiausia orientuosis į informavimą. Žmonėms bus aiškinama, kokias medžiagas draudžiama deginti, kokios baudos gresia ir kaip tinkamai pasiruošti pokyčiams.
Praktika rodo, kad daugiausia pažeidimų padaroma dėl nežinojimo, o ne dėl piktybiškumo. Todėl pereinamasis laikotarpis iki 2026 m. gegužės yra kritiškai svarbus.
Esmė paprasta: anglims – pabaiga, malkoms – žalia šviesa
Kintanti šildymo politika reiškia, kad gyventojai turi persiorientuoti į švaresnius, mažiau taršius sprendimus. Nors pokyčiai gali atrodyti sudėtingi, ilguoju laikotarpiu jie prisidės prie:
- švaresnio oro miestų centruose,
- geresnės gyventojų sveikatos,
- mažesnio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo,
- modernesnio požiūrio į šildymą.
Vienas etapų jau prasidėjo – baudos už atliekų deginimą galioja dabar. Kitas – kur kas platesnis draudimas – įsigalios 2026-ųjų gegužę.
Tai metas pasiruošti iš anksto ir priimti pokytį, kuris ilgainiui taps nauja Lietuvos šildymo norma.
