Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalios nauji minimaliojo darbo užmokesčio dydžiai. Nuo šios datos minimalusis valandinis atlygis (MVA) negalės būti mažesnis nei 7,05 euro, o minimalioji mėnesinė alga (MMA) sieks 1 153 eurus.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad kalbama apie bruto atlyginimą — tai suma prieš mokesčius. Darbuotojo gaunamas atlyginimas „į rankas“ priklausys nuo taikomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD), individualių lengvatų ir kitų asmeninių mokestinių aplinkybių.
„Darbuotojai turėtų atkreipti dėmesį, kad viešai skelbiami minimalios algos dydžiai visada nurodomi bruto, todėl reali gaunama suma priklauso nuo asmens mokestinės situacijos“, – pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.
Kada taikomas senasis, o kada – naujasis minimalus atlygis
Labai svarbus principas: atlyginimas skaičiuojamas pagal laikotarpį, už kurį jis uždirbtas, o ne pagal tai, kada jis išmokamas.
Todėl:
- 2026 m. sausį išmokamas atlyginimas už 2025 m. gruodžio mėnesį skaičiuojamas pagal senąją MMA —
1 038 Eur per mėnesį ir 6,35 Eur už valandą. - Už 2026 m. sausio darbą jau bus taikomi nauji dydžiai.
„Praktikoje vis dar pasitaiko situacijų, kai darbdaviai klaidingai orientuojasi į atlyginimo išmokėjimo laiką, tačiau teisinga taikyti tą minimalų darbo užmokestį, kuris galiojo uždirbimo laikotarpiu“, – pabrėžia inspektorė.
Minimalus darbo užmokestis taikomas tik nekvalifikuotam darbui
Minimalus darbo užmokestis nėra „universali riba visiems“. Jis gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą.
Pagal Darbo kodeksą, nekvalifikuotas darbas — tai darbas, kuriam nereikia specialių profesinių žinių ar kvalifikacijos.
Jeigu darbuotojas atlieka kvalifikuotą darbą, jam turi būti nustatytas didesnis nei minimalus atlyginimas, atsižvelgiant į įmonėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą.
„Minimalus darbo užmokestis nėra universalus atlygio dydis visiems darbams – jis gali būti taikomas tik tais atvejais, kai darbuotojas neatlieka kvalifikuoto darbo“, – akcentuoja Darbo teisės skyriaus vadovė.
MMA ir MVA — skirtingi dydžiai
Svarbu suprasti dar vieną skirtumą:
MMA (mėnesinė alga) ir MVA (valandinis atlygis) yra atskirai nustatomi dydžiai.
Jei darbo sutartyje nustatytas valandinis apmokėjimas, darbuotojo mėnesio pajamos gali svyruoti: vieną mėnesį būti didesnės, kitą — mažesnės už MMA. Tai yra normalu, jeigu laikomasi nustatyto mažiausio valandinio tarifo.
„Dirbant pagal valandinį atlygį, natūralu, kad mėnesinis darbo užmokestis svyruoja – tai nėra darbo teisės pažeidimas, jeigu laikomasi nustatyto minimalaus valandinio dydžio“, – aiškina I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Minimalus atlyginimas vertinamas pagal bazinį dydį, o ne su priedais
Dar viena dažna klaida — bandymas priedais „užkelti“ algą iki minimalios.
Taip negalima.
Darbdavys privalo užtikrinti, kad bazinė alga (valandinis tarifas, sutarta mėnesinė alga arba pastovioji pareiginės algos dalis) nebūtų mažesnė už nustatytą MMA ar MVA.
Priedai, priemokos ar bonusai turi būti papildomi, o ne kompensuoti per mažą bazinį atlyginimą.
„Priedai ar priemokos negali kompensuoti per mažo bazinio atlyginimo – tai viena dažniausių darbdavių daromų klaidų“, – akcentuoja vyriausioji darbo inspektorė.
Kada reikia keisti darbo sutartį
Jeigu darbo sutartyje nurodyta konkreti suma, pavyzdžiui:
- „atlyginimas — 1 038 Eur“,
- pasikeitus MMA sutartį reikia keitti.
Tačiau jeigu nurodyta:
- „minimalioji mėnesinė alga“
arba - „minimalusis valandinis atlygis“
— be konkrečių skaičių — darbo sutarties keisti nereikia.
Minimalios algos įtaka vidutiniam darbo užmokesčiui (VDU)
MMA dydis daro įtaką ir VDU skaičiavimui, ypač metų pradžioje.
Pagal galiojančią tvarką, apskaičiuotas vidutinis dieninis ar valandinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už tą mėnesį galiojančios MMA pagrindu apskaičiuotą VDU.
Praktinis pavyzdys
Sausio mėnesį darbuotojui pagal grafiką nustatytos:
21 darbo diena.
Skaičiuojame minimalų galimą VDU:
1 153 Eur ÷ 21 d. = 54,9 Eur už dieną.
Jeigu pagal paskutinių trijų mėnesių pajamas apskaičiuotas VDU būtų mažesnis — taikomas MMA pagrindu apskaičiuotas dydis.
Taip darbuotojas apsaugomas nuo nepagrįstai sumažėjusių išmokų.
