Nuo 2026 m. kovo 1 d. Vokietijoje įsigalioja nauji bankų veiklą reglamentuojantys reikalavimai. Oficialiai klientams naujų pareigų neatsiranda, tačiau praktiškai daugelis gali pajusti griežtesnę operacijų kontrolę. Finansų įstaigos privalės dirbti pagal naujus ataskaitų teikimo standartus, o tam tikri pervedimai ar įplaukos gali būti tikrinami atidžiau nei iki šiol.
Naujasis reglamentas – daugiau standartizacijos ir greitesnė analizė
Nuo 2026 m. kovo 1 d. kovos su pinigų plovimu sistema Vokietijoje bus dar labiau standartizuota. Įsigalioja naujas Pinigų plovimo prevencijos įstatymo (GwGMeldV) įgyvendinimo reglamentas. Jo tikslas – paspartinti ir supaprastinti Centriniam finansinių operacijų analizės padaliniui (FŽP) teikiamų ataskaitų analizę.
Tai nereiškia naujų įstatyminių įsipareigojimų bankų klientams. Tačiau finansų įstaigos gali atidžiau vertinti tam tikras operacijas ir dažniau kreiptis dėl papildomos informacijos.
Vienodi ataskaitų teikimo standartai visoje šalyje
Naujieji reikalavimai nustato privalomus techninius standartus. Kuo labiau standartizuoti duomenys bus pateikiami FŽP, tuo lengviau juos bus automatiškai analizuoti ir lyginti su kitais turimais duomenimis.
Nuo kovo mėnesio įtarimų pranešimai visoje Vokietijoje turės būti teikiami struktūrizuotu, kompiuterio skaitomu XML formatu. Taip pat aiškiai apibrėžiama, kokia informacija turi būti pateikta tokiuose pranešimuose.
Kovos su pinigų plovimu įstatymas (GwG) jau anksčiau įpareigojo daugelį sektorių stebėti operacijas ir pranešti apie įtartinus atvejus. Tai taikoma ne tik bankams ir finansų įstaigoms, bet ir draudikams, nekilnojamojo turto agentams bei tam tikriems prekybininkams.
Kada sandoris laikomas įtartinu?
Įtarimas gali kilti, kai yra požymių, jog turtas galimai gautas iš nusikalstamos veiklos, arba kai matomi galimi terorizmo finansavimo požymiai. Tokiais atvejais institucija privalo nedelsdama pateikti pranešimą atsakingoms institucijoms.
Bankams naujieji reikalavimai reiškia būtinybę pritaikyti vidines procedūras, modernizuoti IT sistemas ir tiksliau apibrėžti ataskaitų turinį. Ekspertai nesitiki masinių klientų užklausų, tačiau atliekantieji neįprastas ar didelės vertės operacijas turėtų būti pasirengę galimiems papildomiems klausimams.
Operacijos, kurios gali patraukti banko dėmesį
Stebėjimo sistemos gali sureaguoti, jei fiksuojamos didesnės arba neįprastos įplaukos į sąskaitą, dažni dideli grynųjų pinigų įnešimai, tarptautiniai pervedimai, neaiškūs ar prieštaringi mokėjimo paskirties pavadinimai arba operacijos, neatitinkančios įprasto sąskaitos profilio.
Tokiais atvejais bankas gali paprašyti papildomų dokumentų – pavyzdžiui, sąskaitų faktūrų, sutarčių, pardavimo patvirtinimų ar raštiško lėšų kilmės paaiškinimo.
Svarbu pabrėžti, kad nei individualūs klientai, nei įmonės neprivalo patys teikti įtarimų pranešimų. Atsakomybė tenka tik įstatymo taikymo sričiai priklausančioms institucijoms. Jei bankas pateikia pranešimą FŽP, jis paprastai negali apie tai informuoti kliento.
Šaltinis: https://www.t-online.de/finanzen/aktuelles/verbraucher/id_101147402/banken-meldepflicht-ab-maerz-bedeutung-fuer-kunden.html
