Nuo šiandien miškuose prasideda naujas etapas: medžiotojams leista taikytis į briedžius, elnius ir paukščius, bet taisyklės griežtos

Nuo rugpjūčio 15-osios Lietuvoje prasideda svarbus medžioklės sezono etapas: leidžiama medžioti briedžių ir tauriųjų elnių patinus, taip pat dalį laukinių paukščių. Tai reiškia, kad miškuose, prie laukų ir šlapžemių artimiausiais mėnesiais bus daugiau medžiotojų, o patiems medžiotojams primenama: sezonas prasideda ne tik su naujomis galimybėmis, bet ir su aiškiais reikalavimais dėl dokumentų, šaudmenų, medžioklės laiko ir atrankos principų.

Aplinkos apsaugos departamento kalendoriuje nurodoma, kad tauriųjų elnių patinus leidžiama medžioti nuo rugpjūčio 15 d. iki vasario 28 d., o briedžių patinus – nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d. Šį sezoną numatytas briedžių sumedžiojimo limitas siekia 3 935, o tauriųjų elnių sumedžiojimo limitai antrus metus iš eilės nebenustatomi.

Ką nuo šiandien leidžiama medžioti

Pirmiausia prasideda briedžių ir tauriųjų elnių patinų medžioklė. Tauriųjų elnių patinų sezonas tęsis iki vasario 28 d., o patelės ir jaunikliai bus medžiojami vėliau – nuo rugsėjo 1 d. iki sausio 15 d. Šis pokytis svarbus tiems, kurie seka elninių žvėrių populiacijos reguliavimą ir atrankinę medžioklę.

Briedžių patinų medžioklė tęsis iki gruodžio 15 d. Briedžių patelės galės būti medžiojamos nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d., o jaunikliai – iki sausio 31 d. Tai reiškia, kad skirtingoms tos pačios rūšies grupėms taikomi skirtingi terminai, todėl medžiotojams itin svarbu nesivadovauti vien bendru įspūdžiu, o tiksliai žinoti, ką konkrečią dieną leidžiama medžioti.

Nuo rugpjūčio 15 d. taip pat prasideda dalies laukinių paukščių medžioklė. Leidžiama medžioti didžiąsias antis, rudagalves krykles, klykuoles ir kanadines bernikles iki gruodžio 15 d. Perkūno oželius ir slankas bus galima medžioti iki lapkričio 30 d. Medžioklės taisyklėse taip pat nurodomi laukinių paukščių medžioklės terminai nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d.

Kodėl elniniai žvėrys medžiojami atrankos principu

Elninių žvėrių medžioklė nėra vien skaičių klausimas. Ji turi būti vykdoma pagal atrankinės medžioklės principus. Tai reiškia, kad pirmiausia turi būti atrenkami silpni, prasčiau besivystantys ar populiacijai mažiau vertingi gyvūnai, o stiprūs, gerai besivystantys žvėrys turi būti saugomi.

Toks principas svarbus dėl dviejų priežasčių. Viena vertus, medžioklė reguliuoja populiacijos dydį ir padeda mažinti žalą miškui ar pasėliams. Kita vertus, netinkamas medžiojimas gali pakenkti pačiai populiacijos kokybei. Todėl medžiotojas turi ne tik turėti leidimą, bet ir mokėti atpažinti, kokį gyvūną galima ir reikia sumedžioti.

Briedžių atveju situaciją papildomai reguliuoja limitai. Kiekvienoje savivaldybėje limitus nustato specialios komisijos, kuriose dalyvauja aplinkosaugininkai, miškininkai, žemės savininkų ir medžiotojų atstovai. Taip siekiama, kad sprendimai būtų priimami ne atsitiktinai, o atsižvelgiant į konkrečios teritorijos gyvūnų populiaciją.

Ką medžiotojas privalo turėti su savimi

Prasidėjus sezonui, medžiotojams primenama apie dokumentus. Medžioklėje būtina turėti galiojantį medžioklės lapą, medžiotojo bilietą, o medžiojant šaunamuoju ginklu – galiojantį leidimą laikyti ar nešiotis ginklą ir atitinkamą pažymėjimą.

Tai nėra formalumas. Dokumentai leidžia patikrinti, ar medžioklė vykdoma teisėtai, ar laikomasi konkretaus medžioklės ploto, sezono, būdo ir limito reikalavimų. Kai prasideda aktyvesnis sezonas, tokių patikrinimų tikimybė paprastai išauga, todėl bandymas „pamiršti“ dokumentus gali baigtis nemalonumais.

Aplinkos apsaugos departamentas yra priminęs, kad rugpjūčio 15 d. prasidėjus briedžių, tauriųjų elnių patinų ir laukinių paukščių medžioklės sezonui, medžiotojai privalo laikytis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, kurios apibrėžia terminus, būdus, rūšis ir kitus reikalavimus.

Prie šlapžemių – griežtas draudimas švininiams šaudmenims

Dar viena svarbi taisyklė susijusi su švinu. Dėl kenksmingo poveikio laukiniams gyvūnams draudžiama medžioti švininiais arba švino junginių turinčiais šratais ir grankulkėmis, taip pat tokius šaudmenis turėti su savimi 100 metrų atstumu aplink šlapžemes.

Ši nuostata ypač aktuali paukščių medžioklės metu, kai medžiotojai dažnai lankosi prie vandens telkinių, pelkių, užliejamų pievų ar kitų drėgnų vietovių. Švinas gamtoje neišnyksta kaip paprasta organinė medžiaga. Jis gali patekti į ekosistemą, kelti pavojų paukščiams ir kitiems gyvūnams, todėl šlapžemių apsauga laikoma vienu jautriausių medžioklės kontrolės klausimų.

Medžiotojams tai reiškia labai praktišką pareigą: prieš išvykstant būtina patikrinti ne tik ginklą ir dokumentus, bet ir šaudmenis. Klaida čia gali būti vertinama ne kaip smulkmena, o kaip rimtas taisyklių pažeidimas.

Kada galima medžioti sėlinant

Medžioklė sėlinant leidžiama tik šviesiuoju paros metu. Ji negali prasidėti anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir negali tęstis vėliau kaip pusantros valandos po saulės nusileidimo.

Ši taisyklė svarbi saugumui. Prieblandoje miške matomumas greitai keičiasi, todėl didėja klaidos rizika: galima neteisingai įvertinti gyvūną, kryptį, atstumą ar aplinką. Medžioklė nėra vien taiklus šūvis – tai gebėjimas aiškiai matyti, ką darai, kur esi ir kas yra už taikinio.

Todėl sezono pradžia medžiotojams turėtų būti ir savotiškas priminimas sustoti prieš kiekvieną veiksmą. Miške klaidos dažnai neįmanoma atšaukti.

Ką svarbu žinoti paprastiems miško lankytojams

Nors taisyklės pirmiausia skirtos medžiotojams, naujo sezono pradžia aktuali ir tiems, kurie savaitgaliais eina į mišką grybauti, uogauti, vaikščioti ar važiuoti dviračiu. Rugpjūčio vidurys – metas, kai miškuose dar daug poilsiautojų, todėl saugumas priklauso ir nuo aiškaus dėmesio aplinkai.

Einant į mišką verta rinktis ryškesnius drabužius, neiti į vietas, kur vyksta medžioklė, ir paisyti įspėjamųjų ženklų ar medžiotojų nurodymų, jei tokie pateikiami. Jei girdimi šūviai ar matomi medžioklės ženklai, geriau pasirinkti kitą maršrutą.

Naujasis sezonas nereiškia, kad miškas tampa pavojingas kiekvienam lankytojui. Tačiau jis primena, kad miškas vienu metu yra ir poilsio vieta, ir laukinių gyvūnų buveinė, ir medžioklės plotas. Kuo daugiau žmonės apie tai žino, tuo mažiau lieka vietos konfliktams ar pavojingoms situacijoms.

Rugpjūčio 15-oji medžiotojams atveria naują sezono dalį, tačiau kartu uždeda ir aiškią atsakomybę. Briedžiai, elniai ir laukiniai paukščiai gali būti medžiojami tik laikantis nustatytų terminų, dokumentų, šaudmenų ir saugumo reikalavimų. Šį kartą taisyklės svarbios ne popieriuje, o realybėje – miške, prie vandens ir šalia žmonių, kurie ten ateina visai kitais tikslais.