Australijos federalinė policija pristatė novatorišką dirbtinio intelekto įrankį, skirtą dekoduoti ir interpretuoti Z kartos ir alfa kartos vartojamus jaustukus bei specifinį interneto slengą, siekiant atskleisti užšifruotas diskusijas ir kibernetinių nusikaltimų planavimą.
Gyvename pasaulyje, kur komunikacija vis labiau persikelia į skaitmeninę erdvę. Jaunoji karta – Z karta ir alfa karta – bendrauja visiškai kitaip nei ankstesnės kartos. Jie naudoja jaustukus, slengą, santrumpas, kurios vyresnei kartai dažnai neturi jokios prasmės. Tačiau šia kalba bendrauja ne tik paaugliai, aptarinėdami savo reikalus – ja naudojasi ir nusikaltėliai, siekdami slėpti savo veiklą nuo teisėsaugos.
Nauja grėsmė – decentralizuoti nusikaltėlių tinklai
AFP komisarė Chrissy Barrett, pristatydama ambicingą planą, pabrėžė augančią grėsmę, kurią kelia decentralizuoti kibernetinių nusikaltimų tinklai. Šios grupuotės, sudarytos iš silpnai susijusių asmenų tiek Australijoje, tiek užsienyje, aktyviai skatina tokius nusikaltimus kaip sadistinis išnaudojimas internete, kibernetinės atakos ir smurtas.
Skirtingai nuo tradicinių nusikaltėlių organizacijų, kurios turi hierarchinę struktūrą ir aiškų lyderį, decentralizuoti tinklai veikia be centro. Jų nariai bendrauja per įvairias platformas, naudoja šifruotus pranešimus ir susitaria dėl nusikaltimų per geografines ribas. Tai daro jų susekimą ir sulaikymą daug sudėtingesniu.
Tyrėjai jau nustatė 59 įtariamus šių didelių nusikaltėlių tinklų narius. Bendros pastangos lėmė devynis tarptautinius areštus ir tris areštus Australijoje. Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė – tikrasis tokių tinklų masto gali būti daug didesnis.
Lietuvos teisėsauga taip pat susiduria su panašiomis problemomis. Nors mūsų šalis mažesnė, kibernetiniai nusikaltimai neturi sienų. Lietuvos nusikaltėliai gali bendradarbiauti su kolegomis kitose šalyse, naudoti tarptautines platformas ir slėpti savo tapatybę. Todėl tarptautinis bendradarbiavimas ir modernių technologijų naudojimas tampa būtinybe.
Dirbtinis intelektas prieš nusikaltėlių kalbą
Siekdama kovoti su šiomis gaujomis, AFP subūrė darbo grupę, kuri šiuo metu kuria dirbtiniu intelektu paremtą įrankį. Šis įrankis bus labai svarbus – jis interpretuos užšifruotus pranešimus ir pokalbius, vers jaustukus bei Z ir alfa kartų slengo žodžius, kad automatiškai aptiktų sadistinio išnaudojimo atvejus internete.
Kaip tai veikia? Dirbtinis intelektas yra mokomas atpažinti tam tikrus komunikacijos modelius, kurie gali rodyti nusikalstamą veiklą. Pavyzdžiui, tam tikri jaustukai ar jų deriniai gali būti naudojami kaip kodas aptarti narkotikų sandorius, planuoti kibernetines atakas ar net teroro išpuolius.
Jaunoji karta išvystė sudėtingą komunikacijos sistemą, kur vienas jaustukas gali turėti kelias reikšmes priklausomai nuo konteksto. Pavyzdžiui, 🍕 (picos) jaustukas gali tiesiog reikšti maistą, bet tam tikruose kontekstuose gali būti naudojamas kaip kodas narkotikams. Panašiai 💊 (tablečių) ar 🌿 (augalo) jaustukai.
Dirbtinis intelektas mokomas ne tik atpažinti atskirus jaustukus, bet ir analizuoti jų kontekstą, dažnumą, su kuo jie naudojami kartu, kokiomis aplinkybėmis. Tai leidžia atskirti nekaltą pokalbį nuo potencialiai nusikalstamo.
Slengų ir santrumpų iššūkis
Be jaustuką, nusikaltėliai naudoja ir įvairias santrumpas bei slengo žodžius. Z karta ir alfa karta sukūrė visiškai naują kalbą, kuri greitai keičiasi ir evoliucionuoja. Tai, kas buvo populiaru prieš metus, šiandien gali būti pasenę.
Pavyzdžiui, santrumpos kaip „FR” (for real – rimtai), „NGL” (not gonna lie – nemelsuosiu), „SMH” (shaking my head – kraipau galvą) yra dažnai naudojamos nekaltose situacijose. Tačiau yra ir žodžių, kurie gali turėti dviprasmybių reikšmę.
Dirbtinio intelekto sistema turi būti nuolat atnaujinama, kad atspindėtų šias kalbos evoliucijas. Ji mokoma iš realių pavyzdžių, analizuoja tūkstančius pokalbių ir mokosi atskirti normalų bendravimą nuo įtartino.
Lietuvoje jaunimas taip pat naudoja daug anglų kalbos slengo, todėl tokios sistemos galėtų būti pritaikytos ir mūsų šalyje. Be to, lietuviai nusikaltėliai gali naudoti ir lietuvišką slengą, kuris būtų dar sudėtingesnis iššifruoti užsieniečiams.
Stulbinanti kriptovaliutų piniginės iššifravimo istorija
Komisarė Chrissy Barrett pasidalijo stulbinančia istorija apie sėkmingą kriptovaliutų piniginės, priklausančios įtariamam teroristų finansuotojui, iššifravimą.
Byloje dalyvavo gerai susijęs nusikaltėlis, kuris buvo įtariamas sukaupęs dideles kriptovaliutų sumas parduodamas technologinį produktą kitiems įtariamiesiems visame pasaulyje. Tai dar kartą parodo, kaip šiuolaikiniai nusikaltėliai naudoja technologijas savo naudai.
Įtariamojo namuose atliktos kratos metu AFP pareigūnai jo įrenginyje rado keistą vaizdą – daugiau nei 50 atsitiktinių skaičių ir žodžių variantų, suskirstytų į šešių ženklų grupes. Iš pradžių nebuvo aišku, kas tai, tačiau AFP skaitmeninės teismo ekspertizės ekspertai nustatė, kad tai greičiausiai susiję su kriptovaliutų pinigine.
Padėtis buvo kritinė. Jei teisėsauga negalėtų pasiekti turto, nusikaltėlis būtų išėjęs į laisvę kaip multimilijonierius, praturtėjęs organizuoto nusikalstamumo pajamomis. Kriptovaliutų piniginės yra apsaugotos sudėtingomis atkūrimo frazėmis, kurias žinant galima atgauti prieigą prie turto.
Šiuo metu įsikišo AFP duomenų analitikas. Jis atidžiai ištyrė skaičių sekas ir pastebėjo kai ką neįprasto – kai kurios eilutės atrodė neteisingos ir neatrodė, kad jas būtų sugeneravęs kompiuteris. Tipinės atkūrimo frazės generuojamos atsitiktinai, tačiau čia buvo kažkas kitoniškas.
Ekspertas nusprendė pabandyti pašalinti pirmąjį skaitmenį iš kiekvienos sekos. Ši paprasta, bet išradinga hipotezė pasiteisino – ji leido jam iššifruoti 24 žodžių atkūrimo frazę ir gauti prieigą prie piniginės. Dėl to buvo išgryninta 9 milijonai dolerių kriptovaliutos.
Ši istorija rodo, kad kartais net paprasčiausi sprendimai gali būti efektyviausi. Nusikaltėlis manė, kad pridėjęs papildomą skaičių padarys savo frazę saugesnę, tačiau būtent tai ir tapo jo pražūtimi. Patyrę analitikai, kurie moka mąstyti kūrybiškai, gali įveikti net sudėtingiausias schemas.
Kriptovaliutos ir nusikaltimai
Kriptovaliutos tapo mėgstama nusikaltėlių priemonė, nes jos siūlo tam tikrą anonimiškumą ir sudėtingą sekimą. Nors visos Bitcoin transakcijos yra viešos blokų grandinėje, susieti jas su konkrečiais asmenimis gali būti sudėtinga.
Nusikaltėliai naudoja kriptovaliutas įvairiems tikslams – narkotikų prekybai, ginklų pirkimui, pinigų plovimui, išpirkos reikalavimams po kibernetinių atakų. Todėl teisėsaugos institucijos visame pasaulyje investuoja į specialistų mokymą ir technologijų kūrimą, kad galėtų sekti kriptovaliutų srautus.
Lietuvoje taip pat fiksuojami atvejai, kai nusikaltėliai naudoja kriptovaliutas. Nors mūsų šalyje tokių atvejų mažiau nei didesnėse valstybėse, problema egzistuoja ir auga. Lietuvos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir kitos institucijos stebi šią sritį ir bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais.
Ateities iššūkiai
Technologijos vystosi neįtikėtinai greitai, o kartu vystosi ir nusikaltėlių metodai. Dirbtinio intelekto įrankiai, kuriuos kuria AFP ir kitos teisėsaugos institucijos, yra svarbus žingsnis kovoje su kibernetiniais nusikaltimais, tačiau tai nėra galutinis sprendimas.
Nusikaltėliai taip pat naudoja dirbtinį intelektą – kurti įtikinamesnius apgavystės laiškus, generuoti netikrus dokumentus, slėpti savo tapatybę. Tai tampa technologijų lenktynėmis tarp teisėsaugos ir nusikaltėlių.
Lietuvai, kaip ES ir NATO narei, svarbu sekti šias tendencijas ir investuoti į šiuolaikines technologijas teisėsaugai. Tai reiškia ne tik techninės įrangos pirkimą, bet ir specialistų mokymą, tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimą, teisinio reguliavimo atnaujinimą.
Išvada
Australijos federalinės policijos iniciatyva kurti dirbtinio intelekto įrankį jaustukų ir slengo iššifravimui rodo, kaip šiuolaikinė teisėsauga prisitaiko prie besikeičiančios aplinkos. Nusikaltėliai naudoja tas pačias technologijas ir komunikacijos priemones kaip ir visi kiti, todėl teisėsauga turi mokėti jas suprasti ir interpretuoti.
Istorija apie 9 milijonų dolerių kriptovaliutų piniginės iššifravimą parodo, kad kartais net paprasčiausios išvados ir kūrybiškas mąstymas gali nugalėti sudėtingas schemas. Tačiau būtina investuoti į modernias technologijas, specialistų mokymą ir tarptautinį bendradarbiavimą.
Lietuvai svarbu sekti šias tendencijas ir nelikti nuošalyje. Kibernetiniai nusikaltimai neturi sienų, todėl tik bendromis tarptautinėmis pastangomis galima efektyviai su jais kovoti.
Šaltinis: https://www.theregister.com/2025/10/29/afp_ai_commissioner_barrett_speech/
