Nuo 2026 metų pradžios Lietuvos gyventojams atsivers galimybė atsiimti II pakopos pensijų fonduose sukauptas lėšas ir jų prieaugį. Dalis žmonių šį sprendimą vertina kaip progą padidinti savo pajamas čia ir dabar – atsisakius kaupimo, atlyginimas „į rankas“ išaugtų maždaug 3 procentais. Tačiau kartu su papildomais pinigais gali ateiti ir nemaloni staigmena: prarandama teisė į įvairias socialines išmokas bei savivaldybių teikiamą finansinę paramą.
Šis niuansas aktualiausias mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams, senjorams ir tiems, kurie šiuo metu naudojasi savivaldybių pagalba.
Kada ir kas galės atsiimti II pakopos pinigus
Pagal numatytą tvarką, prašymus atsiimti II pakopos pensijų fonduose sukauptas lėšas bus galima teikti nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Sprendimas bus savanoriškas – vieni rinksis pinigus pasiimti iš karto, kiti nuspręs tęsti kaupimą.
Tačiau socialinės apsaugos sistema šiuos pinigus vertins ne kaip „ypatingą atvejį“, o kaip realias pajamas ar finansinį turtą.
Kodėl atsiimti pinigai prilyginami pajamoms
Savivaldybės patvirtina, kad iš pensijų fondų atsiimtos lėšos bus įskaitomos į gyventojo pajamas ir turtą. Tai reiškia, jog skiriant socialinę paramą bus vertinama ne tik alga ar pensija, bet ir visa vienkartinė išmokėta suma.
Jeigu bendra pajamų ir turto vertė, įskaitant atsiimtus pensijų pinigus, viršys nustatytus normatyvus, teisė į paramą gali būti prarasta. Ši taisyklė galioja beveik visoms savivaldybių teikiamoms išmokoms – nuo socialinės pašalpos iki būsto šildymo kompensacijų.
Yra numatytos ir išimtys, tačiau jos taikomos tik labai ribotais atvejais, pavyzdžiui, esant sunkioms ligoms, intensyvios pagalbos poreikiui ar dideliam darbingumo netekimui.
Kaip tai veikia praktikoje
Svarbiausias momentas – laikas, kada pinigai atsiimami. Jei žmogus gauna sukauptą pensijų sumą tuo pačiu mėnesiu, už kurį vertinamos pajamos socialinei paramai gauti, visa ši suma įskaičiuojama į pajamas. Nesvarbu, ar pinigai jau išleisti, ar laikomi sąskaitoje – jie laikomi gautomis pajamomis.
Tai ypač aktualu senjorams, kurie dažniausiai kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų. Net ir vienkartinė didesnė išmoka gali smarkiai pakeisti kompensacijos dydį arba visiškai panaikinti teisę ją gauti.
Pranešti privaloma patiems
Savivaldybės informaciją apie gyventojų pajamas gauna tikrindamos duomenis „Sodros“ ir kituose valstybės registruose, tačiau atsakomybė informuoti apie pasikeitusią finansinę padėtį tenka ir pačiam žmogui.
Gavus II pakopos pensijų išmoką, apie tai būtina pranešti per mėnesį. Jei to nepadaroma, o parama tuo metu mokama, vėliau gali tekti grąžinti neteisėtai gautas sumas.
Savivaldybių darbuotojai, kilus abejonėms dėl pateiktų duomenų, turi teisę prašyti papildomų dokumentų, patvirtinančių pajamas ir turimą turtą.
Kada vėl galima pretenduoti į paramą
Daugeliu atvejų socialinė parama skiriama vertinant paskutinių trijų mėnesių vidutines pajamas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris, pavyzdžiui, atsiima 4 tūkst. eurų iš pensijų fondo ir dėl to netenka teisės į paramą, teoriškai gali vėl kreiptis po trijų mėnesių.
Tačiau ir čia yra svarbi sąlyga: praėjus šiam laikotarpiui, likusios piniginės lėšos gali būti vertinamos kaip finansinis turtas. Jei jų suma viršija nustatytą ribą (apie 580 eurų), jos ir toliau gali turėti įtakos teisei į paramą.
Kiekviena situacija vertinama individualiai – atsižvelgiama ne tik į pajamas, bet ir į šeimos sudėtį, turimą turtą, išlaidas ir kitas aplinkybes.
Kokios paramos gyventojai gali netekti
Savivaldybės teikia platų paramos spektrą, kuris tiesiogiai priklauso nuo pajamų dydžio. Tarp dažniausių išmokų:
- socialinė pašalpa;
- būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijos;
- tikslinės pašalpos sveikatos išlaidoms, smulkiems pirkiniams ar būsto remontui;
- parama nukentėjus nuo gaisro ar stichinės nelaimės;
- papildomos išmokos vaikams, parama mokiniams.
Didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – šios paramos formos skiriasi dydžiais ir sąlygomis, tačiau visur galioja tas pats principas: kuo didesnės deklaruotos pajamos ar turtas, tuo mažesnė arba visai nebeskiriama parama.
Sprendimas, kuris turi ilgalaikių pasekmių
II pakopos pensijų pinigų atsiėmimas nėra vien tik finansinis sprendimas apie senatvę. Jis tiesiogiai paveikia žmogaus santykį su socialine sistema jau artimiausiais metais. Dėl vienkartinės išmokos galima laikinai pagerinti savo finansinę padėtį, tačiau kartu prarasti paramą, kuri kai kuriems gyventojams sudaro reikšmingą kasdienio biudžeto dalį.
Todėl prieš priimant sprendimą verta įvertinti ne tik papildomus eurus „į rankas“, bet ir tai, kokias išmokas ar kompensacijas gali tekti paaukoti.
