Scenarijus, kurį yra patyręs beveik kiekvienas vairuotojas: ryte paliekate automobilį elementariam tepalų keitimui, susitarę dėl 80–100 eurų sumos. Tačiau popiet sulaukiate lemtingo skambučio. Kitame laido gale meistras, susirūpinusiu balsu, taria frazę, kuri jūsų dieną paverčia finansiniu galvos skausmu: „Žinokite, pakėlėme mašiną, meistras pažiūrėjo… Ten dar važiuoklėje kliba, stabdžių diskai baisūs, o ir filtrai užsikimšę. Reiktų keisti, nes nesaugu.“
Jūs akimirką dvejojate. Suma išauga dvigubai ar trigubai. Tačiau žodis „nesaugu“ ir baimė, kad automobilis suges vidury kelio, nugali. Jūs atsidusate ir sakote: „Gerai, tvarkykite“.
Sveikiname. Labai tikėtina, kad ką tik tapote klasikinės servisų schemos, vadinamos „sąskaitos pūtimu“, auka. Nors daugybė mechanikų dirba sąžiningai, automobilių remonto sektorius vis dar išlieka viena didžiausių „pilkųjų zonų“, kurioje klientas moka ne už realius darbus, o už savo paties neišmanymą.
Automobilis daugumai vairuotojų yra „juodoji dėžė“. Jūs nesuprantate, kas vyksta po variklio dangčiu, negalite patikrinti, ar detalė tikrai susidėvėjusi, todėl esate priversti aklai pasitikėti. Ir nesąžiningi servisai tai puikiai žino.
Štai keturi dažniausi būdai, kaip servisuose meistrų fantazija virsta jūsų išlaidomis.
Filtrai vaiduokliai: mokate už naują, gaunate „prapūstą“ seną
Tai viena ciniškiausių, bet sunkiausiai susekamų apgavysčių. Automobilyje yra keli filtrai: alyvos, oro, degalų ir salono. Jei alyvos filtrą dažniausiai pakeičia (nes jis matosi, o ir sena alyva pro jį sunkiai pratekėtų), tai kiti filtrai dažnai tampa pasipinigavimo šaltiniu.
Ypač dažnai „nukenčia“ salono filtras. Jis paprastai yra paslėptas giliai už daiktadėžės („bardačioko“) arba po priekine panele. Norint jį pakeisti, neretai reikia atsukti kelis varžtus, išimti daiktadėžę, lankstytis nepatogioje pozoje. Tingus ar nesąžiningas meistras mąsto paprastai: „Klientas vis tiek ten nelįs“.
Kaip tai vyksta?
Meistras išima seną filtrą, nueina prie kompresoriaus, stipria oro srove išpučia dulkes, muses bei lapus ir įdeda tą patį seną filtrą atgal.
Sąskaitoje įrašoma: „Salono filtras (Premium klasės) – 25 Eur“ + „Keitimo darbai – 10 Eur“.
Rezultatas: Servisas gauna 35 eurus už 2 minutes darbo ir nulines išlaidas detalėms. Jūs gaunate seną filtrą, dėl kurio drėgnu oru rasos langai, o į saloną toliau sklis pelėsio kvapas ir alergenai.
Tas pats galioja ir variklio oro filtrui. Jei jis nėra visiškai juodas, jį tiesiog „atnaujina“ oru. Variklis „kvėpuoja“ šiek tiek geriau, bet jūs sumokėjote už visiškai naują daiktą.
„Premium“ tepalai iš bevardės statinės
Vairuotojai vis dažniau supranta, kad kokybiška alyva yra variklio ilgaamžiškumo garantas. Atvykę į servisą, jie pabrėžia: „Pilkite tik gerus, gamintojo rekomenduojamus tepalus, pavyzdžiui, Castrol, Motul ar Liqui Moly“. Meistras linkteli, o sąskaitoje matote solidžią sumą už brangią alyvą.
Tačiau kas iš tikrųjų subėga į jūsų variklį?
Daugelyje servisų kampe stovi didelės, 200 litrų statinės. Jose dažniausiai yra universali, vidutinės ar žemos kokybės alyva, pirkta didmenine kaina (pvz., už 2–3 Eur/l). Kai kliento automobilis pakeltas, meistras prileidžia ąsotį iš tos statinės.
Kodėl tai pavojinga?
Jūsų automobiliui tai gal ir nepakenks tą pačią dieną. Variklis veiks. Tačiau šiuolaikiniai automobiliai reikalauja specifinių alyvos priedų. Pavyzdžiui, dyzeliniams automobiliams su DPF filtrais būtina „Low SAPS“ alyva. Įpylus universalaus pigesnio tepalo, kietųjų dalelių filtras (DPF) užsikimš daug greičiau. Po metų turėsite tūkstantinį remontą, o servisas bus niekuo dėtas. Jūs mokate už „brandą“ ir specifikaciją, o gaunate „pilstuką“.
Kompiuterinė diagnostika: brangiausios 5 minutės jūsų gyvenime
„Užsidegė lemputė, reikia diagnostikos“. Ši frazė servisui skamba kaip muzika. Kainoraštyje nurodyta: „Kompiuterinė diagnostika – 30–50 Eur“. Skamba rimtai, lyg jūsų automobilį tikrintų konsiliumas.
Realybėje dažnu atveju vyksta ne diagnostika, o klaidų nuskaitymas. Meistras prijungia planšetę, pamato klaidą (pvz., „EGR srauto sutrikimas“), paspaudžia mygtuką „Clear errors“ (ištrinti klaidas) ir lemputė užgęsta.
Jums atiduodamas automobilis su žodžiais: „Buvo klaida, ištrynėme, viskas gerai“. Sumokate 30 eurų už du mygtuko paspaudimus.
Problema ta, kad priežastis nepašalinta. Lemputė vėl užsidegs po savaitės ar dviejų. Jūs vėl grįšite, vėl mokėsite.
Tikra diagnostika reiškia ne klaidos ištrynimą, o priežasties suradimą – kodėl tas jutiklis suveikė? Tačiau tai reikalauja laiko ir žinių, o „klaidų trynimas“ yra greitas ir lengvas pelnas.
Baimės faktorius: „Ten viskas kliba“
Tai psichologinė ataka. Kai automobilis pakeltas, klientas yra pažeidžiamiausias. Meistras, paėmęs didelį laužtuvą, ima judinti pakabos detales.
„Matot? Kliba. Čia dar gal laikys mėnesį, bet aš su tokia mašina vaikų nevežčiau,“ – sako jis.
Frazė „aš vaikų nevežčiau“ yra auksinis raktas į kliento piniginę. Niekas nenori rizikuoti šeimos saugumu.
Tiesa ta, kad daugelis pakabos detalių turi minimalų, gamykliškai leistiną laisvumą. Arba guminė įvorė gali būti šiek tiek sutrūkinėjusi paviršiuje, bet atlikti savo funkciją dar dvejus metus. Tačiau nesąžiningame servise sveikos arba dar tinkamos naudoti detalės keičiamos naujomis vien tam, kad „prasuktų“ darbo valandas ir uždirbtų iš detalių antkainio.
Dar blogiau – kartais detalės net nepakeičiamos. Jos tiesiog nuvalomos skuduru, kad atrodytų „šviežiau“, arba pakeičiama tik viena pusė, nors sąskaitoje nurodytos abi.
Kaip apsisaugoti? Paprastas triukas, kuris veikia
Jūs neturite tapti mechaniku, kad išvengtumėte apgavystės. Yra vienas paprastas elgesio modelis, kuris siunčia meistrams signalą: „Šitas klientas tikrins“.
Auksinė taisyklė: Reikalaukite senų detalių
Prieš atiduodami raktelius, ramiu, bet tvirtu balsu pasakykite:
„Prašau visas pakeistas detales – filtrus, svirtis, diržus – sudėti į bagažinę. Noriu pasižiūrėti, kokios būklės jos buvo.“
Tai veikia kaip geriausias draudimas.
- Psichologinis spaudimas: Meistras žino, kad jūs tikrinsite. Jis nebegali „prapūsti“ filtro, nes jūs pamatysite, kad jis senas ir purvinas. Jis nebegali nepakeisti detalės, nes turės parodyti senąją.
- Įrodymas: Jei sąskaitoje yra 4 litrai tepalo, paprašykite parodyti tuščius bakelius (jei pilama ne iš statinės).
Žinoma, nesąžiningi meistrai gali turėti „šiukšlyną“ su svetimomis detalėmis, kurias jums parodys. Tačiau dauguma, susidūrę su tokiu prašymu, tiesiog nerizikuoja ir atlieka darbą sąžiningai.
Taip pat verta pasinaudoti šiuolaikinėmis technologijomis – paprašykite, kad meistras atsiųstų trumpą vaizdo įrašą ar nuotrauką per „Viber“ ar „WhatsApp“, kurioje matytųsi gedimas (klibantis ratas, prakiuręs bakelis) dar prieš pradedant remontą.
Sąžiningas servisas niekada neįsižeis dėl tokio prašymo – jiems tai galimybė parodyti savo skaidrumą. O jei meistras pradeda nervintis, vartyti akis ar sakyti, kad „mes šiukšlių nekaupiame“ – tai rimčiausias signalas bėgti iš ten kuo greičiau.
Atminkite: servise jūs esate ne prašytojas, o darbdavys. Jūs mokate už paslaugą, todėl turite pilną teisę žinoti, už ką atiduodate savo sunkiai uždirbtus pinigus.
