Pamatėte praleistą skambutį iš užsienio? Jokiu būdu nedarykite šios klaidos – tai „Wangiri“ ataka

Ar kada nors teko paimti telefoną į rankas ir ekrane išvysti praleistą skambutį iš visiškai nežinomo, dažnai egzotiškai atrodančio užsienio numerio? Pirminė reakcija dažniausiai būna žmogiškas smalsumas arba nerimas – galbūt skambino tolimas giminaitis, o gal tai svarbus darbo reikalas? Tačiau būkite budrūs: tai gali būti brangiai kainuojančių spąstų pradžia. Prieš instinktyviai spausdami mygtuką „perskambinti“, stabtelėkite ir patikrinkite, ar netapote vienos seniausių ir klastingiausių sukčiavimo schemų, vadinamos „Wangiri“, taikiniu. Tai metodas, kuris remiasi jūsų mandagumu, bet kėsinasi tiesiai į jūsų piniginę.

„Wangiri“ anatomija: vienas skambutis ir tyla

Nors telefoniniai sukčiai tobulėja kasdien, klasikinė „Wangiri“ schema išlieka viena populiariausių dėl savo paprastumo ir efektyvumo. Šis terminas, pasiskolintas iš japonų kalbos, pažodžiui verčiamas kaip „vienas skambutis ir padėtas ragelis“, kas idealiai apibūdina nusikaltimo mechanizmą. Sukčių tikslas nėra su jumis pasikalbėti – jų tikslas yra priversti jus veikti.

Schema veikia psichologiniu principu: automatinė sistema surenka jūsų numerį, leidžia telefonui suskambėti vos vieną ar du kartus (dažniausiai naktį arba darbo metu, kai tikimybė atsiliepti maža) ir nutraukia ryšį. Likęs praleistas skambutis sukuria intrigą. Sukčiai tikisi, kad pamatęs praleistą skambutį, nieko neįtariantis abonentas automatiškai perskambins. Būtent šis veiksmas ir yra esminė klaida. Skambutis sujungiamas su specialia, padidinto tarifo (premium) linija užsienyje. Kiekviena sekundė tokio pokalbio kainuoja milžiniškus pinigus, kurie vėliau nusėda sukčių kišenėse, o jūs liekate su įspūdinga sąskaita už ryšio paslaugas.

Nauja grėsmė: sukčiai išmoko apeiti filtrus

Nors daugelis išmaniųjų telefonų jau turi įdiegtus apsaugos filtrus, žyminčius įtartinus numerius kaip „Spam“, nusikaltėliai taip pat nesėdi rankų sudėję. Neseniai Italijoje ir kitose Europos šalyse užfiksuota modifikuota šios apgavystės versija, kuri kelia dar didesnį pavojų. Sukčiai pradėjo masiškai supirkineėti nenaudojamus, bet realius telefono numerius, kad apeintų blokavimo sistemas ir internetines duomenų bazes, kuriose vartotojai dalijasi informacija apie pavojingus skambučius.

Tai reiškia, kad ekrane pasirodęs numeris gali atrodyti visiškai „švarus“ ar net priminti vietinį numerį iš kaimyninio miesto. Ši numerių pernaudojimo problema sukuria saugumo spragą: net jei skambutis atrodo nekenksmingas, bet jūs to žmogaus nepažįstate ir nelaukėte skambučio, geriausia strategija išlieka ta pati – neatsiliepti ir neperskambinti. Jei reikalas iš tiesų svarbus, skambinantysis ras kitą būdą su jumis susisiekti arba paliks žinutę.

i

Policijos įspėjimai: kaip atskirti priešą

Teisėsaugos pareigūnai pabrėžia, kad šis sukčiavimo būdas, nors ir primityvus, vis dar generuoja milžiniškus nuostolius būtent dėl žmonių neatidumo. Pagrindinis ginklas prieš „Wangiri“ – gebėjimas vizualiai atpažinti įtartiną numerį. Pirmiausia atkreipkite dėmesį į numerio ilgį. Standartiniai vietiniai numeriai (tiek mobilieji, tiek stacionarūs) dažniausiai turi nustatytą skaitmenų kiekį (pvz., Lietuvoje – 8 skaitmenys po kodo). Tuo tarpu sukčių naudojami tarptautiniai numeriai neretai būna neįprastai ilgi, siekiantys net iki 14 skaitmenų.

Taip pat verta įsidėmėti šalis, iš kurių dažniausiai atkeliauja tokios atakos. Sukčiai specialiai renkasi regionus su brangiais tarptautiniais tarifais. Dažniausiai pasitaikantys kodai veda į Somalį, Filipinus, Prancūzijos Polineziją, Kubą, Dramblio Kaulo Krantą, Kongo Respubliką ar Nauru. Būkite atsargūs, nes kai kurie užsienio šalių kodai gali vizualiai priminti vietinius miestų kodus, todėl prieš perskambinant būtina atidžiai patikrinti prefiksą (+370 ir t.t.).

Iš kur jie gavo mano numerį?

Dažnas vartotojas, tapęs taikiniu, klausia savęs: „Kodėl aš? Iš kur jie mane žino?“. Svarbu suprasti, kad dažniausiai jūs nesate pasirinktas asmeniškai. Šias atakas vykdo galingi kompiuteriai – automatinio rinkimo sistemos (botai), kurios generuoja ir skambina tūkstančiams atsitiktinių numerių per minutę.

Visgi, kartais numeriai į bazes patenka ir ne atsitiktinai. Mūsų asmeniniai duomenys dažnai nuteka iš įvairių internetinių svetainių, elektroninių parduotuvių duomenų bazių vagysčių metu ir vėliau yra parduodami „juodajame internete“ (Dark Web) ar hakerių forumuose. Taip pat patys neretai paliekame savo kontaktus viešai prieinamose skelbimų svetainėse ar socialiniuose tinkluose, iš kur juos lengvai surenka duomenų kaupimo programos. Todėl skambutis gali būti tiesiog masinės atakos dalis, kurioje jūs esate tik vienas iš tūkstančių potencialių aukų.

Finansiniai spąstai: už ką mokate jūs?

Svarbiausia taisyklė, kurią reikia atsiminti: kol jūs tik priimate skambutį būdami savo šalyje (pavyzdžiui, Lietuvoje), jums tai nieko nekainuoja. Jei atsiliepsite į įtartiną skambutį, finansinė našta kris skambinančiajam (nebent esate užsienyje ir mokate už priimamus skambučius). Tačiau sukčiai ir nesiekia, kad atsilieptumėte – jie skambina trumpai, dažnai vieną kartą, kad nespėtumėte pakelti ragelio.

Finansinė katastrofa įvyksta tą akimirką, kai nusprendžiate perskambinti. Nuo sujungimo momento sąskaita už ryšį pradeda augti geometrine progresija. Kad išlaikytų jus ant linijos kuo ilgiau, sukčiai naudoja psichologines gudrybes ir technines klastotes. Pavyzdžiui, perskambinę galite girdėti ilgą šaukimą, tarsi vis dar jungiamasi, arba muziką, imituojančią laukimo režimą. Iš tiesų, skambutis jau yra sujungtas ir apmokestinamas nuo pirmos sekundės. Dar klastingesnis triukas – įrašytas garso takelis, imituojantis ryšio nutraukimą (pypsėjimą), nors linija iš tiesų lieka aktyvi. Vienintelis būdas nutraukti pinigų „kapsėjimą“ – patiems fiziškai paspausti raudoną ragelį savo telefono ekrane.