Nuo pradinių klasių mums kalama į galvą: „Saugokite miškus – tai planetos plaučiai!“ Tačiau mokslininkai turi jums stulbinančią žinią. Nors medžiai yra gyvybiškai svarbūs, didžiąją dalį oro, kurį ką tik įkvėpėte, pagamino ne Amazonės džiunglės, o mikroskopiniai padarėliai vandenyne.
Valerijus Lesko savo naujausioje apžvalgoje griauna seną mitą: mes nekvėpuojame mišku. Mes kvėpuojame vandenynu. Štai kaip ši sudėtinga, bet žavinga sistema veikia iš tikrųjų.
Amazonės paradoksas: kodėl džiunglės mums „neduoda“ oro?
Amazonės atogrąžų miškai iš tiesų pagamina milžinišką kiekį deguonies. Tačiau yra vienas „bet“.
Miškas yra uždara ekosistema. Ten gyvena tiek daug gyvūnų, vabzdžių ir mikroorganizmų, kad jie suvartoja beveik visą medžių pagamintą deguonį vietoje.
Tai nereiškia, kad miškai nenaudingi. Jie veikia kaip „tiekimo grandinė“ tikriesiems deguonies gamintojams.
Visa sistema veikia kaip laikrodis:
- Siurblys: Amazonės medžiai siurbia vandenį ir išgarina jį į atmosferą, suformuodami milžiniškas „dangaus upes“ (debesis).
- Transportas: Vėjas neša debesis link Andų kalnų.
- Lietus ir erozija: Kalnuose iškrenta lietus, kuris plauna uolienas.
- Maistas: Upės nuneša uolienų mineralus (ypač silicį) tiesiai į vandenyną.
Būtent ten, vandenyne, ir prasideda tikroji magija.
Susipažinkite su tikraisiais herojais: Fitoplanktonu
Vandenyne gyvena mikroskopiniai organizmai (keturis kartus plonesni už žmogaus plauką), kurie ir atlieka pagrindinį darbą. Jie yra atsakingi už maždaug 70 % viso Žemės deguonies.
Jie skirstomi į dvi pagrindines grupes:
- Diatomės (Titnagdumbliai): Stiklo architektai
- Tai vienaląsčiai dumbliai, kurie iš vandenyje ištirpusio silicio (kurį atnešė upės iš kalnų!) pasigamina sau kietus kiautus.
- Jie dauginasi beprotišku greičiu (populiacija gali padvigubėti kas 6 valandas).
- Indėlis: Pagamina apie 40 % viso planetos deguonies.
- Melsvabakterės (Melsvadumbliai): Senieji valdovai
- Tai vieni seniausių organizmų Žemėje, egzistuojantys jau 2,5 milijardo metų. Būtent jie kadaise sukūrė atmosferą, tinkančią gyvybei.
- Indėlis: Pagamina apie 30 % viso planetos deguonies.
Dviguba nauda: jie ne tik duoda orą, bet ir stabdo kaitrą
Šie mažyliai atlieka ir kitą kritinę funkciją – jie veikia kaip anglies dioksido (CO2) siurblys.
Fitoplanktonas „suvalgo“ CO2 fotosintezės metu. Kai šie organizmai žūsta, jie nugrimzta į vandenyno dugną, kartu nusinešdami ir užrakindami anglį tūkstančiams metų. Be šio proceso Žemė jau seniai būtų perkaitusi.
Kodėl vis tiek negalime kirsti miškų?
Perskaičius gali kilti mintis: „Tai kam tie medžiai, jei turime vandenyną?“
Atsakymas paprastas: be miškų nebūtų vandenyno gyvybės.
Jei iškirsime Amazonę $\rightarrow$ sutriks vandens ciklas $\rightarrow$ upės nuneš mažiau maistinių medžiagų į vandenyną $\rightarrow$ fitoplanktonas badaus ir nustos gaminti deguonį.
Grėsminga žinia: Visuotinis atšilimas ir vandenynų rūgštėjimas jau dabar tirpdo diatomų kiautus. Jei sunaikinsime šį „bioreaktorių“, pasekmės bus daug baisesnės nei miškų gaisrai.
Išvada: Kitą kartą žiūrėdami į gaublį, padėkokite tai mėlynai spalvai. Kiekvienas antras jūsų įkvėpimas yra dovana iš vandenyno.
