„Parduoda mums pigias prekes, bet vagia iš mūsų kažką vertingesnio…“ – pavojinga schema, slypinti už „Temu“ ir „AliExpress“ užsakymų Lietuvoje

Pastaraisiais metais lietuviai vis aktyviau perka internetu – Temu, AliExpress ir panašios platformos vilioja itin žemomis kainomis, nemokamu pristatymu ir agresyvia reklama. Tačiau už šio patogumo slepiasi schema, apie kurią vis garsiau kalba kibernetinio saugumo ekspertai: pirkėjai moka ne tik pinigais, bet ir savo asmens duomenimis.

Portaluose ir socialiniuose tinkluose daugėja istorijų, kai po užsakymo iš Kinijos platformų žmonės Lietuvoje sulaukia įtartinų SMS ar el. laiškų, neva iš pašto ar kurjerių tarnybų. Tikslas vienas – išvilioti asmeninę informaciją.

Kaip tai atrodo Lietuvoje?

Vienas skaitytojas iš Kauno pasidalijo situacija, kuri tampa vis dažnesnė:

„Vos po užsakymo iš „Temu“ gavau SMS, kad mano siunta sulaikyta ir reikia patikslinti duomenis. Žinutė atrodė tikra – su logotipu, lietuvišku tekstu ir nuoroda. Laimei, laiku susimąsčiau.“

Ekspertai aiškina:
užtenka vieno užsakymo, kad jūsų telefono numeris ar el. paštas atsidurtų duomenų sraute, kuris vėliau naudojamas tikslingoms sukčiavimo atakoms.

Kaip taikliai pasakė pašnekovas:

„Mums parduoda pigią prekę, bet pasiima tai, kas daug vertingiau – mūsų duomenis.“

Ką apie tai sako Lietuvos paštas?

Valstybės įmonė Lietuvos paštas ne kartą įspėjo:
netikros SMS ir el. laiškai nėra siunčiami iš jų sistemų, o sukčiai tiesiog naudojasi viešai prieinamais arba nutekintais duomenimis.

Svarbu žinoti – „Lietuvos paštas“ NIEKADA:

• neprašo banko kortelės ar sąskaitos duomenų SMS ar el. laišku,
• neprašo patvirtinti mokėjimų per „Smart-ID“ ar kodų generatorius,
• nesiunčia nuorodų „patikslinti siuntą“ per neoficialius kanalus.

Jei kyla abejonių, visada rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į oficialius kontaktus, o ne spausti gautas nuorodas.

Ką rodo Lietuvos statistika?

Pagal bankų ir saugumo institucijų duomenis, sukčiavimo bandymus yra patyrę didžioji dalis Lietuvos gyventojų. Bankas Swedbank nurodo, kad:

• telefoniniai skambučiai sparčiai daugėja,
• socialiniai tinklai tampa pavojingiausia erdve realiems finansiniams nuostoliams,
• skubėjimas – veiksmingiausia sukčių taktika.

Daugiau nei pusė žmonių pripažįsta, kad spaudimas „reaguoti dabar“ yra pagrindinė priežastis, kodėl jie suklysta.

i

Tarptautinis fonas – dar rimtesnis

Europos duomenų apsaugos organizacija NOYB teigia, kad tokios platformos kaip „AliExpress“, „Temu“, „SHEIN“ ir „TikTok“ neteisėtai perduoda ES vartotojų duomenis Kinijai.

Ekspertų vertinimu:

• Kinija netaiko ES lygio duomenų apsaugos,
• perduoti europiečių duomenys gali būti naudojami stebėsenai ar komerciniams tikslams,
• galimos baudos siektų iki 4 % pasaulinių pajamų.

Tai reikštų:

• „AliExpress“ – iki ~150 mln. eurų,
• „Temu“ – daugiau nei 1 mlrd. eurų.

Ką daryti paprastam Lietuvos pirkėjui?

Svarbiausi signalai, kuriuos būtina įsiminti:

• Būkite itin atsargūs po užsakymų iš Kinijos platformų.
• Nespauskite nuorodų SMS ar el. laiškuose.
• Niekada neveskite prisijungimų, banko ar „Smart-ID“ duomenų.
• Jei kyla abejonių – tikrinkite informaciją tiesiogiai.

Kibernetinio saugumo specialistai iš CERT-LT pabrėžia: net viena klaida gali kainuoti ne tik pinigus, bet ir tapatybę.

Išvada, kurią verta prisiminti

Pigi prekė – dar ne viskas. Tikroji kaina dažnai paslepiama smulkiame šrifte, duomenų rinkimo schemose ir vėlesnėse sukčių atakose. Kaip rodo Lietuvos realybė, skaitmeninis neatsargumas šiandien tampa viena brangiausių klaidų.