Pasaulį užplūdo kiniški benzininiai automobiliai: to, ko Kinijai nebereikia, noriai perima kitos rinkos

Kol Europa ir JAV garsiai diskutuoja, kaip apsiginti nuo kiniškų elektromobilių antplūdžio, pasaulinėje automobilių rinkoje vyksta kur kas tylesnė, bet ne mažiau reikšminga permaina. Kinijos gamintojai masiškai eksportuoja benzininius ir dyzelinius automobilius – transporto priemones, kurios pačioje Kinijoje sparčiai prarado paklausą. Tai, kas vietinėje rinkoje tapo pertekliniu produktu, šiandien sėkmingai randa pirkėjus nuo Rytų Europos iki Afrikos ir Pietų Amerikos.

Elektromobilių bumas Kinijoje sukūrė perteklių

Per pastaruosius penkerius metus Kinijos automobilių rinka išgyveno milžinišką transformaciją. Elektromobiliai ir įkraunami hibridai užėmė beveik 40 procentų naujų automobilių pardavimų, o kai kuriuose didžiuosiuose miestuose – dar daugiau. Valstybinės subsidijos, mokesčių lengvatos ir vis griežtesni ribojimai vidaus degimo varikliams paskatino vartotojus masiškai rinktis elektrą.

Šis posūkis turėjo ir nenumatytą šalutinį poveikį. Dešimtmečius dominavę benzininiai ir dyzeliniai modeliai Kinijos rinkoje tapo nebepatrauklūs ne tik užsienio, bet ir vietiniams gamintojams. Gamyklos liko su dideliais pajėgumais ir modeliais, kurių vidaus pirkėjai nebenori. Sprendimas buvo akivaizdus – agresyviai ieškoti pirkėjų užsienyje.

Skaičiai, kurie keičia rinką

Automobilių rinkos analitikų duomenimis, vidaus degimo varikliais varomų automobilių eksportas iš Kinijos išaugo nuo maždaug 1 mln. vienetų 2020 metais iki, tikėtina, daugiau nei 6,5 mln. šiemet. Paradoksalu, tačiau būtent benzininiai ir dyzeliniai automobiliai sudaro apie 76 procentus viso Kinijos automobilių eksporto.

Tai reiškia, kad Kinija tapo didžiausia automobilių eksportuotoja pasaulyje ne dėl elektromobilių, o dėl tradicinių modelių, kuriuos pati sparčiai stumia iš savo gatvių. Pasaulio akyse Kinija dažnai suvokiama kaip elektromobilių imperija, tačiau realybėje didžioji dalis eksportuojamų transporto priemonių vis dar varomos iškastiniu kuru.

Pigūs, paprasti ir patrauklūs kainomis

Šio eksporto sėkmės paslaptis – kaina. Kai kurie Kinijos gamintojai benzininius automobilius užsienyje siūlo pigiau nei Kinijos rinkoje. Kartais jų kaina net mažesnė nei analogiškų Vakarų gamintojų modelių, net ir atmetus muitus bei transportavimo išlaidas.

Tai ypač patrauklu rinkoms, kuriose pirkėjams svarbiausias kriterijus išlieka įsigijimo kaina, o ne pažangiausios technologijos ar griežčiausi aplinkosaugos standartai. Technologiškai paprastesni, bet nauji automobiliai tampa realia alternatyva tiek naudotiems Vakarų automobiliams, tiek brangesniems vietiniams modeliams.

i

Rinkos, kurias Kinija užkariauja tyliai

Didžiausias kiniškų benzininių automobilių augimas fiksuojamas Rytų Europoje, įskaitant Lenkiją ir Balkanų šalis, taip pat Pietų Afrikoje, Pietų Amerikoje, Centrinėje Azijoje ir Urugvajuje. Šiose rinkose elektromobiliai dar nėra plačiai prieinami dėl kainos, infrastruktūros ar ekonominių priežasčių.

Tuo metu Vakarų gamintojai vis dažniau orientuojasi į aukštesnės klasės, brangesnius modelius arba elektrifikaciją, palikdami kainų jautresnį segmentą beveik be konkurencijos. Šią spragą ir užpildo Kinijos gamintojai.

Ilgalaikė strategija, o ne laikinas sprendimas

Kinijos automobilių gamintojai neslepia, kad benzininių automobilių eksportas – tai sąmoninga ilgalaikė strategija. Tikslas – įsitvirtinti besivystančiose rinkose, sukurti prekės ženklų atpažįstamumą ir lojalią klientų bazę.

Kai ateityje elektromobiliai šiose šalyse taps prieinamesni, Kinijos gamintojai jau turės vietinius atstovus, servisų tinklus ir vartotojų pasitikėjimą. Benzininiai modeliai šiandien veikia kaip „įėjimo bilietas“ į rinką, kuri rytoj gali tapti elektrinė.

Vakarų dėmesys nukreiptas ne ten?

Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos daugiausia dėmesio skiria kiniškiems elektromobiliams, taikydamos jiems tarifus ir antidempingo tyrimus. Tuo metu kiniškų benzininių automobilių banga dažnai lieka šešėlyje, nors būtent ji šiandien daro didžiausią spaudimą tradiciniams gamintojams kainų jautriuose segmentuose.

Tai atskleidžia gilesnį paradoksą: pasaulis kovoja su Kinijos elektromobilių plėtra, tačiau tuo pat metu masiškai perka Kinijos benzininius automobilius – produktus, kurių pati Kinija stengiasi atsisakyti.

Ką tai reiškia ateičiai?

Ši tendencija rodo, kad net ir sparčiai judant link dekarbonizuotos ateities, pasaulis dar ne vienerius metus gyvens su iškastiniu kuru varomais automobiliais. Kinijos pavyzdys aiškiai parodo, kad energetinė transformacija vyksta nevienodu tempu.

Kol Pekinas ruošiasi elektrinei ateičiai, likęs pasaulis, ypač besivystančios rinkos, tampa benzininių kiniškų automobilių „išėjimo keliu“. Ir panašu, kad šis srautas artimiausiais metais tikrai nesustos.