Karas Irane smogs Europos ir Lietuvos piniginėms: Vokietija jau skaičiuoja milijardinius nuostolius

Auganti geopolitinė įtampa ir karinis konfliktas Irane grasina sukelti naują ekonominį šoką Europoje. Miuncheno „Ifo“ instituto ekonomistai perspėja, kad net trumpalaikis eskalavimas Artimuosiuose Rytuose drastiškai pakels energijos kainas, o Europai iškils realus stagfliacijos pavojus.

Užblokuotas Hormūzo sąsiauris ir šuolis energetikos rinkose

Viena didžiausių grėsmių pasaulio ekonomikai šiuo metu – sutrikdyta laivyba strateginiame Hormūzo sąsiauryje, per kurį gabenama didžiulė dalis pasaulinių naftos atsargų. Dėl Irano raketų ir dronų atakų laivybos eismas regione beveik visiškai paralyžiuotas.

Tai tiesiogiai smogia degalų bei dujų kainoms. Dėl brangstančių resursų įmonės jau dabar priverstos didinti transportavimo bei gamybos kaštus, kurie netrukus atsispindės galutinėse prekių ir paslaugų kainose vartotojams.

Du scenarijai: kas laukia Europos ekonomikos?

Vokietijos tyrimų instituto „Ifo“ analitikai parengė dvi galimas situacijos raidos prognozes, kurios tiesiogiai paveiks ir visos Europos (taip pat ir Lietuvos) pramonę:

• Greitos deeskalacijos scenarijus: Jei kariniai veiksmai baigsis greitai, ekonomikos augimas sulėtės, bet nesustos. Vokietijos BVP augimas 2026 m. siektų apie 0,8 proc., o infliacija laikinai šoktelėtų iki 2,5 proc. (daugiausia dėl energijos kainų šuolio).
• Ilgalaikio karo (eskalavimo) scenarijus: Užsitęsus konfliktui daugelį mėnesių, ekonomikos augimas smuktų vos iki 0,6 proc., o infliacija priartėtų prie 3 proc. Tai sukeltų didžiulį papildomą finansinį spaudimą namų ūkiams ir įmonėms.

Stagfliacijos grėsmė: kas nukentės labiausiai?

Analitikų teigimu, Europos ekonomika yra kur kas jautresnė energetiniams šokams nei JAV. Jei naftos barelio kaina įsitvirtins ties 125 JAV dolerių riba, o gamtinių dujų kaina pasieks 150 eurų už megavatvalandę (MWh), euro zona praras mažiausiai 1 procentinį punktą savo ekonomikos augimo.

Tai stumia žemyną link pavojingos stagfliacijos – būsenos, kai kainos sparčiai kyla, o ekonomika stovi vietoje. Labiausiai kylančios kainos smogs šiems sektoriams:

• Transportas ir aviacija: Dėl brangstančių degalų neišvengiamai kils krovinių pervežimo ir keleivinių skrydžių kainos.
• Sunkioji pramonė ir žemės ūkis: Išaugę gamybos kaštai bus perkelti ant galutinio vartotojo pečių.
• Namų ūkiai: Sumažės gyventojų perkamoji galia, nes gerokai didesnė pajamų dalis bus skiriama kurui ir energijai apmokėti.