Kiek reikia uždirbti, kad būtumėte laimingi? Tyrimai atskleidžia ribą, po kurios pinigai beveik nieko nekeičia

Ar didesnis atlyginimas iš tikrųjų daro žmones laimingesnius? Šis klausimas dešimtmečius domina ekonomistus, psichologus ir darbo rinkos tyrėjus. Pinigai suteikia saugumą, mažina stresą ir leidžia patogiau gyventi, tačiau vis daugiau tyrimų rodo vieną intriguojantį faktą – jų poveikis laimei turi ribas.

Naujausi gerovės tyrimai rodo, kad pajamos ir pasitenkinimas gyvenimu kyla kartu, tačiau tik iki tam tikro taško. Peržengus jį, atlyginimo didėjimas vis mažiau veikia emocinę savijautą.

Pajamos ir laimė: tyrėjai įvardijo kritinę ribą

Elgesio ekonomikos tyrimai, kuriuos atliko Nobelio premijos laureatas Danielis Kahnemanas kartu su gerovės tyrėju Matthew Killingsworthu, rodo gana aiškią tendenciją.

Jų analizė atskleidė, kad žmonių pasitenkinimas gyvenimu didėja augant pajamoms, tačiau šis efektas ryškiausias tik iki tam tikro lygio.

Tyrimuose dažnai minima riba – apie 100 000 eurų metinių pajamų, arba maždaug 7 500 eurų per mėnesį.

Iki šio taško didesnis atlyginimas gana akivaizdžiai siejasi su mažesniu stresu ir didesniu pasitenkinimu gyvenimu. Tačiau peržengus šią ribą laimės kreivė pradeda lėtėti – papildomi pinigai vis dar gali padėti, bet jų poveikis emocinei gerovei tampa gerokai mažesnis.

Tyrėjai taip pat pabrėžia svarbią detalę: kai kuriems žmonėms pajamų augimas ir toliau didina laimę, tačiau tai dažniausiai susiję su asmeniniais lūkesčiais, gyvenimo būdu ir finansiniais įsipareigojimais.

Kaip šie skaičiai atrodo Vidurio Europoje

Vertinant tokius tyrimus būtina atsižvelgti į vietos ekonomiką. Pajamos, kurios vienoje šalyje laikomos vidutinėmis, kitur gali būti labai aukštos.

Pavyzdžiui, Lenkijoje vidutinės grynosios mėnesio pajamos siekia apie 6 000 zlotų, tai yra gerokai mažiau nei suma, kuri tyrimuose siejama su maksimalia pajamų ir laimės koreliacija.

Todėl daugeliui žmonių 32 000 zlotų per mėnesį (apie 7 500 eurų) gali atrodyti beveik nepasiekiamas lygis.

Šis kontrastas parodo svarbų dalyką: pinigai gali ženkliai pagerinti gyvenimo komfortą, tačiau jie nėra vienintelis veiksnys, lemiantis žmogaus gerovę. Net ir aukštos pajamos nebūtinai garantuoja pasitenkinimą gyvenimu, jei trūksta kitų svarbių elementų.

Kodėl atlyginimas nėra vienintelis laimės šaltinis

Psichologai ir elgesio ekonomikos specialistai vis dažniau pabrėžia, kad gerovė yra kelių skirtingų gyvenimo sričių rezultatas.

Elgesio ekonomikos psichologė Maria Rossi pabrėžia, kad finansinis stabilumas svarbus, tačiau be sveikatos, prasmingų santykių ir asmeninio pasitenkinimo darbe pinigų poveikis laimei tampa ribotas.

Tyrimai rodo, kad žmonių savijautą ypač stipriai veikia keli veiksniai:

• darbo ir asmeninio gyvenimo balansas, kuris mažina nuolatinį stresą;
• artimi santykiai su šeima ir draugais, stiprinantys emocinį saugumą;
• pomėgiai ir asmeniniai interesai, suteikiantys prasmės jausmą;
• fizinė ir psichinė sveikata, tiesiogiai susijusi su energija ir emociniu stabilumu;
• finansinis saugumas, leidžiantis mažiau nerimauti dėl ateities.

Šie aspektai dažnai daro ne mažesnę įtaką laimės pojūčiui nei pats atlyginimo dydis.

„Idealus atlyginimas“: daugiau nei tik skaičius

Nors ekonominiai tyrimai leidžia nustatyti tam tikrą pajamų ribą, po kurios pinigų įtaka laimei mažėja, tai nėra universali formulė.

Laimė retai priklauso vien nuo atlyginimo dydžio. Ji dažniausiai atsiranda iš kelių elementų derinio – finansinio saugumo, prasmingo darbo, sveikatos, santykių ir galimybės skirti laiko sau.

Todėl „idealus atlyginimas“ daugeliui žmonių iš tiesų reiškia ne konkrečią sumą banko sąskaitoje, o gyvenimą, kuriame pinigai leidžia jaustis saugiai, bet neužgožia kitų svarbių dalykų.

Būtent čia slypi paradoksas: pinigai gali padėti siekti laimės, tačiau jie retai būna jos pagrindas.