
Vokietijoje pasipylė bankrotai
Naujausi duomenys iš Vokietijos kelia nerimą: kas 20 minučių bankrutuoja viena įmonė
Vokietijos ekonomika susiduria su vis rimtesniais išbandymais. Naujausia statistika rodo nerimą keliantį vaizdą – vidutiniškai kas 20 minučių viena įmonė šalyje paskelbia bankrotą. Ekspertai įspėja, kad tokia tendencija gali tapti rimtu signalu apie gilėjančias struktūrines problemas didžiausioje Europos ekonomikoje.
Augantis bankrotų skaičius siejamas su aukštomis energijos kainomis, lėtėjančia ekonomika, infliacija ir geopolitiniais neramumais, kurie daro spaudimą verslui. Analitikai taip pat perspėja, kad situacija artimiausiais mėnesiais gali dar labiau komplikuotis.
Bankrotų skaičius pasiekė aukščiausią lygį per daugiau nei dešimtmetį
Remiantis Vokietijos federalinės statistikos tarnybos „Destatis“ duomenimis, 2025 metais Vokietijos apylinkių teismai užregistravo 24 064 įmonių nemokumo prašymus. Tai yra 10,3 proc. daugiau nei metais anksčiau.
Vien gruodį bankrotų skaičius dar labiau šoktelėjo – beveik 14 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais.
Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų (DIHK) vyriausiasis analitikas Volkeris Treieris teigia, kad tokie skaičiai rodo aiškų ekonominį spaudimą verslui.
„2025-ieji Vokietijos ekonomikai buvo išskirtinai silpni metai. Statistikos požiūriu tai reiškia, kad maždaug kas 20 minučių viena įmonė buvo priversta paskelbti bankrotą“, – pažymėjo ekspertas.
Krizė tęsiasi jau keletą metų
Nors 2025 metais bankrotų skaičius augo lėčiau nei anksčiau, situacija išlieka sudėtinga. Tiek 2023, tiek 2024 metais bankrotų skaičius kasmet augo daugiau nei 20 procentų.
Nepaisant to, dabartinis lygis vis tiek yra vienas aukščiausių per pastarąjį dešimtmetį. Panašus bankrotų skaičius paskutinį kartą buvo registruotas 2014 metais, kai buvo užfiksuoti 24 085 atvejai.
Vis dėlto istorinis rekordas vis dar priklauso 2009 metų finansų krizės laikotarpiui, kai Vokietijoje bankrutavo net 32 687 įmonės.
Didžiausią smūgį patiria keli sektoriai
Statistika rodo, kad kai kurios ekonomikos sritys krizę jaučia labiausiai. Didžiausias spaudimas tenka:
- transporto ir logistikos sektoriui,
- maitinimo verslui,
- statybų pramonei.
Šios sritys ypač jautrios energijos kainų svyravimams, darbo jėgos trūkumui ir ekonominio aktyvumo mažėjimui.
Bendra kreditorių reikalavimų suma bankrotų bylose 2025 metais siekė 47,9 mlrd. eurų. Tai mažiau nei 2024 metais, kai suma siekė 58,1 mlrd. eurų, tačiau ekspertai aiškina, kad šį skirtumą lėmė ankstesniais metais užfiksuoti keli itin dideli bankrotai.
Statistiškai 2025 metais 10 tūkst. įmonių teko 69 bankrotai.
Problemos paliečia ir gyventojus
Finansiniai sunkumai Vokietijoje vis dažniau paliečia ne tik verslą, bet ir paprastus gyventojus.
2025 metais užregistruota 77 219 vartotojų bankrotų, tai yra 8,4 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Šie skaičiai rodo, kad ekonominis spaudimas jaučiamas ir namų ūkiuose.
2026 metai gali tapti lūžio tašku
Kai kurie ekonomistai vis dar tikisi, kad situacija gali stabilizuotis. Vokietijos kooperatinių bankų federalinės asociacijos (BVR) analitikai prognozuoja, kad bankrotų skaičius gali pradėti mažėti, tačiau tik esant palankioms aplinkybėms.
Jei geopolitinė įtampa sumažėtų ir energijos kainos kristų, 2026 metais įmonių bankrotų skaičius galėtų sumažėti apie 3,7 proc. – iki maždaug 23 100 atvejų.
Tokiu atveju ir vartotojų bankrotų skaičius galėtų šiek tiek sumažėti – apie 1 proc., iki maždaug 76 500.
Tačiau scenarijus gali būti ir gerokai pesimistiškesnis. Analitinės bendrovės „Crif“ vertinimu, daugiau nei 10 procentų Vokietijos įmonių jau yra ant nemokumo ribos.
Jei energijos kainos vėl šokteltų arba pasaulio ekonomika dar labiau sulėtėtų, bankrotų banga Vokietijoje gali tik stiprėti – o tai neišvengiamai paveiktų ir visos Europos ekonomiką.
