„SEB banko“ vardu plinta įžūli sukčių ataka: kaip atpažinti klastą per 3 sekundes?

Elektroninio pašto dėžutes šiandien užplūdo nauja sukčių laiškų banga, nusitaikiusi į SEB banko klientus (ir ne tik). Nors vizualiai laiškai atrodo tvarkingi, o naudojamos spalvos atitinka banko stilių, akyliau pažvelgus matyti, kad tai – klasikinė duomenų viliojimo (phishing) ataka.

Redakcija gavo pavyzdį laiško, kuris šiandien (2026-02-11) pasiekė tūkstančius vartotojų. Išanalizavome šį laišką punktas po punkto, kad parodytume, kur sukčiai paliko savo „pėdsakus“.

Iššifruojame apgavystę: 4 raudonos vėliavos

Žvelgiant į žemiau pateiktą laiško pavyzdį, galima išskirti pagrindinius požymius, kurie išduoda, jog tai nėra tikras banko pranešimas.

1. Siuntėjo adresas – didžiausias išdavikas

Tai yra pats svarbiausias ir lengviausiai patikrinamas elementas.

• Kaip yra laiške: Siuntėjas nurodytas kaip „SEB bankas AB ©“, tačiau el. pašto adresas yra <silverhannie@royaltyfreeaudio.freshdesk.com>.
• Kodėl tai klastotė: Bankai niekada nenaudoja keistų domenų (kaip „royaltyfreeaudio“ ar „freshdesk“), nemokamų pašto serverių ar vartotojų vardų kaip „silverhannie“. Tikras SEB banko laiškas visada ateis tik iš @seb.lt domeno. Be to, bankai siuntėjo lauke nenaudoja „©“ simbolio.

2. Nelogiška laiško tema ir datos formatas

• Kaip yra laiške: „Reikalingas veiksmas: atnaujinkite savo paskyros informaciją 02/11/2026 02:12:24 pm“.
• Kodėl tai klastotė:
  • Datos formatas: Lietuvoje nenaudojamas JAV formatas (mėnuo/diena/metai), bankai rašytų 2026-02-11.
  • Laikas: Tikslus laikas sekundžių tikslumu temoje („02:12:24 pm“) yra triukas, skirtas apigauti šlamšto (spam) filtrus, kad kiekvienas laiškas atrodytų unikalus. Bankai klientams siunčia bendrinius pranešimus be sekundžių tikslumo temoje.

3. Skubos ir baimės kurstymas

• Kaip yra laiške: „Anksčiau pateikti dokumentai nebegalioja… kai kurios sąskaitos funkcijos gali būti apribotos… negalėsite pridėti ar gauti naujų įmokų.“
• Psichologinis triukas: Sukčiai naudoja baimę. Grasinimas užblokuoti sąskaitą ar sustabdyti pervedimus verčia žmogų panikuoti ir veikti impulsyviai – spausti mygtuką nepagalvojus. Tikras bankas apie dokumentų atnaujinimą praneša per interneto banką, o ne gąsdinančiais laiškais su nuorodomis.

4. Gramatinės klaidos ir stilius

• Kaip yra laiške: „…apie savo SEB bankas sąskaitą.“
• Klaida: Turėtų būti „SEB banko sąskaitą“ (kilmininko linksnis). Nors šiuolaikiniai automatiniai vertėjai (kuriuos naudoja sukčiai) tobulėja, lietuvių kalbos linksniavimas jiems vis dar yra iššūkis. Tokios „kreivos“ formuluotės – rimtas signalas suklusti.

Ką daryti gavus tokį laišką?

Jei jūsų pašto dėžutėje atsidūrė panašus laiškas su žaliu mygtuku „Atnaujinti informaciją“:

1. NESPAUSKITE jokių nuorodų ar mygtukų. Paspaudus būsite nukreipti į netikrą svetainę, kuri vizualiai primins banko prisijungimo langą. Ten suvedus savo duomenis (asmens kodą, Smart-ID PIN kodus), sukčiai perims jūsų sąskaitos valdymą.
2. Patikrinkite siuntėją. Užveskite pelę ant siuntėjo vardo (arba paspauskite ant jo telefone), kad pamatytumėte tikrąjį el. pašto adresą.
3. Prisijunkite patys. Jei nerimaujate dėl savo sąskaitos būklės, atidarykite naršyklę, patys suveskite seb.lt ir prisijunkite prie interneto banko įprastu būdu. Jei bankui tikrai reikės jūsų dokumentų, pranešimą rasite ten.
4. Pažymėkite kaip šlamštą (Spam). Tai padės pašto sistemoms ateityje geriau atpažinti tokias atakas.

Būkite budrūs – bankai niekada nesiunčia laiškų su tiesioginėmis nuorodomis į prisijungimo puslapius!