Kiekvieną mūsų kelionę šiandien reguliuoja ženklai, kameros ir įstatymai – net keliai tapo nuspėjami. Todėl žinia, kad pasaulyje vis dar egzistuoja du regionai, kuriuose automobiliai gali važiuoti be nustatyto greičio apribojimo, skamba kaip iš praeities epochos. Šiose vietose vis dar galioja principas: greitį riboja ne įstatymas, o automobilio galia ir vairuotojo meistriškumas.
Vokietijos „Autobahn“ – greičio mitas ir realybė
Pirmoji ir garsiausia vieta – Vokietijos greitkelių sistema „Autobahn“, tapusi legenda visame pasaulyje. Būtent čia automobiliai gali išnaudoti visą savo potencialą – nuo „Porsche“ iki elektrinio „Tesla“.
Tačiau laisvė nėra absoliuti. Maždaug trečdalyje visų „Autobahn“ ruožų galioja greičio apribojimai, ypač prie miestų, viadukų ar remontuojamų atkarpų. Kitose dalyse galioja tik rekomenduojamas greitis – 130 km/val..
Jį viršyti leidžiama, tačiau tai reiškia, kad avarijos atveju vairuotojas gali būti laikomas kaltu net be teisės pažeidimo, nes viršijęs rekomenduojamą greitį prisiima papildomą atsakomybę.
Nepaisant to, „Autobahn“ išlieka Vokietijos inžinerinės kultūros simboliu. Lygūs asfaltai, tiksliai pažymėtos juostos ir griežtos techninės patikros leidžia išlaikyti vieną saugiausių kelių sistemų pasaulyje.
Vis dėlto ši tradicija vis labiau spaudžiama iš aplinkosaugos pusės – politikai ir aktyvistai ragina riboti greitį dėl anglies dioksido emisijų mažinimo. Kol kas vokiečiai atsilaiko, remdamiesi argumentu, kad modernūs automobiliai sukurti važiuoti greitai ir saugiai.
Meno sala – mažytė, bet greičio kupina karalystė
Antroji vieta, kurioje laisvė vis dar turi pagreitį, – Meno sala (Isle of Man). Tai mažas, savivaldus Jungtinės Karalystės priklausinys Airijos jūroje.
Čia kaimo keliuose nėra nacionalinio greičio apribojimo, todėl vairuotojai patys nusprendžia, kokiu greičiu važiuoti. Miestuose ir gyvenvietėse, žinoma, galioja standartiniai ribojimai, tačiau už jų ribų – visiška laisvė.
Meno sala garsėja ir ekstremaliomis „Tourist Trophy“ (TT) motociklų lenktynėmis – viena pavojingiausių sporto varžybų planetoje. Čia greitis – ne tik pramoga, o kultūros dalis.
Vietos valdžia ne kartą svarstė įvesti apribojimus, tačiau gyventojai kategoriškai atmetė šiuos planus, pabrėždami tradiciją ir vairavimo kultūros brandą.
Greitis tarp laisvės ir atsakomybės
Abi šios vietos – Vokietijos greitkeliai ir Meno salos keliai – yra gyvas priminimas apie kitokią vairavimo filosofiją. Čia greitis suprantamas ne kaip rizika, o kaip atsakomybė.
Tuo metu, kai dauguma šalių įrengia radarus, riboja greitį iki 110 km/val. ir žvelgia į autonominių automobilių ateitį, šios dvi salos – viena politine prasme, kita kultūrine – išlieka laisvės bastionais.
Ar tai paskutiniai tokie keliai?
Ekspertai sutaria: pasaulis juda link lėtesnės, saugesnės ir ekologiškesnės automobilių eros. Tačiau kol Vokietijos vairuotojai dar gali spausti iki 250 km/val., o Meno salos keliuose vis dar girdisi riaumojantys motociklai, greičio dvasia dar gyva.
Galbūt ateityje šių kelių liks tik istorijos puslapiuose, bet kol kas jie primena, kad laisvė kelyje – tai ne skaičius spidometre, o pasitikėjimas žmogaus įgūdžiais.
