Įsivaizduokite situaciją, kai lagaminai jau sukrauti, vaikai svajoja apie baseiną Turkijoje ar susitikimą su seneliais Jungtinėje Karalystėje, o jūs stovite oro uoste. Tačiau ne prie kvepalų lentynos ar kavinėje su ramiu puodeliu kavos, o begalinėje, vėžlio greičiu judančioje minioje prie pasų kontrolės. Ir taip stovite ne pusvalandį, o tris ar net keturias valandas. Tai nėra distopinis filmo scenarijus, o labai realus perspėjimas, kurį aviacijos sektorius siunčia visiems, planuojantiems keliones šią vasarą. Priežastis slypi naujojoje Europos Sąjungos atvykimo ir išvykimo sistemoje (EES), kuri, užuot palengvinusi gyvenimą, kol kas žada tikrą chaosą.
Jei šią vasarą planuojate skristi iš Stokholmo, Geteborgo, Kopenhagos ar bet kurio kito didžiojo oro uosto į ne Šengeno erdvės šalis, privalote tai žinoti, nes senoji kelionių rutina nebegalioja.
Kas nutiko su greita ir patogia Europa?
Ilgus metus buvome pripratę, kad kelionės Europoje yra sklandžios ir greitos. Tačiau Europos Sąjunga nusprendė iš esmės modernizuoti sienų apsaugą ir atsisakyti senųjų metodų. Senieji spaudai pasuose keliauja į istoriją, o juos keičia moderni, bet kol kas strinanti skaitmeninė EES sistema. Teoriškai tai skamba puikiai ir inovatyviai, nes sistema automatiškai fiksuoja trečiųjų šalių piliečių atvykimą bei išvykimą, skaičiuoja buvimo laiką pagal devyniasdešimties dienų taisyklę ir renka biometrinius duomenis.
Tačiau praktika, kaip dažnai būna diegiant dideles naujoves, gerokai atsilieka nuo teorijos. Sistema jau pradedama taikyti, ir pirmieji rezultatai verčia oro uostų vadovus bei oro linijų atstovus griebtis už galvų. Pagrindinė problema yra ta, kad procesas, kuris popieriuje atrodė greitas, realybėje užtrunka nepateisinamai ilgai.
Kodėl eilėje teks praleisti pusę dienos?
Aviacijos ekspertai skambina pavojaus varpais ir perspėja, kad vasaros piko metu laukimo laikas pasienio kontrolėje kai kuriuose oro uostuose gali išaugti net iki keturių valandų. Tokie trikdžiai kyla dėl kelių susijusių priežasčių. Visų pirma, biometrinė registracija yra imli laikui. Kiekvienas trečiosios šalies pilietis, pavyzdžiui, jūsų draugas iš Jungtinių Amerikos Valstijų, giminaitis iš Baltarusijos ar kolega iš Jungtinės Karalystės, kirsdamas Šengeno sieną pirmą kartą, privalo pateikti pirštų atspaudus ir nusifotografuoti. Tai užtrunka nepalyginamai ilgiau nei paprastas paso nuskenavimas ar antspaudo uždėjimas.
Prie to prisideda ir techniniai lūžiai bei žmogiškųjų išteklių trūkumas. Sistema yra milžiniška ir sudėtinga, todėl pranešama apie nuolatinius techninius nesklandumus ir serverių strigimus. Kai sistema nustoja veikti, eilė tiesiog sustoja, nes nėra atsarginio plano, kuris leistų procesui vykti taip pat greitai. Be to, pasienio pareigūnų trūkumas reiškia, kad nėra kam fiziškai valdyti srautų ar padėti keleiviams, kai technika sugenda, o automatizuoti vartai neveikia taip sklandžiai, kaip tikėtasi.
Tai palies ir lietuvius
Galbūt galvojate, kad esate Lietuvos pilietis, turite Europos Sąjungos pasą, todėl jūsų tai neliečia. Deja, klystate, nes oro uosto ekosistema yra vieninga. Nors EES tiesiogiai skirta ne Europos Sąjungos piliečiams, kilęs chaosas palies visus be išimties. Jei oro uostas nesugebės efektyviai atskirti srautų, jūs strigsite tose pačiose spūstyse ir bendrose eilėse. Lėktuvai negali laukti šimtų keleivių, įstrigusių patikroje, tačiau jei vėluoja didelė dalis keleivių, griūva visas skrydžių tvarkaraštis, todėl vėlavimai taps neišvengiami net ir tiems, kurie patikrą praėjo greitai.
Ypač sudėtinga situacija bus mišrioms šeimos. Jei keliaujate su šeimos nariais, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai, pavyzdžiui, sutuoktinis iš Jungtinės Karalystės ar vaikai su kitais pasais, visa šeima privalės laukti ilgesnėje procedūroje, nes negalėsite tiesiog palikti jų vienų kitoje eilėje.
Kritinės kryptys ir ką daryti
Didžiausios spūstys prognozuojamos skrendant į ne Šengeno erdvės šalis. Lietuviams tai dažniausiai reiškia keliones į populiarius atostogų kraštus, tokius kaip Turkija ar Egiptas, taip pat skrydžius į Jungtinę Karalystę aplankyti emigravusių artimųjų. Nors Kipras ir Airija yra Europos Sąjungos narės, jos nėra Šengeno zonoje, todėl ir čia galioja kitokios taisyklės, galinčios sukelti papildomų rūpesčių.
Europos Komisija bando raminti situaciją teigdama, kad valstybės narės galės laikinai pristabdyti sistemos veikimą esant kritinei situacijai, siekiant išvengti visiško kolapso. Tačiau rizikuoti savo atostogomis tikintis valdininkų malonės neverta. Geriausia strategija šią vasarą yra radikalus laiko planavimo keitimas. Jei anksčiau į oro uostą atvykdavote likus dviem valandoms iki skrydžio, dabar rekomenduojama pridėti dar bent valandą ar dvi. Jei skrendate į ne Šengeno šalį piko metu, pavyzdžiui, vasaros rytais ar savaitgaliais, atvykimas prieš tris ar keturias valandas gali būti vienintelis būdas užsitikrinti, kad tikrai įlipsite į lėktuvą. Taip pat būtina iš anksto pasiruošti dokumentus ir perspėti kartu keliaujančius ne Europos Sąjungos piliečius apie laukiančią biometrijos procedūrą, kad jiems tai nebūtų staigmena.
Po pandemijos turizmas atsigavo su trenksmu, tačiau infrastruktūra akivaizdžiai nespėja paskui keliautojų srautus. Naujoji sistema, nors ir skirta mūsų saugumui, 2026-ųjų vasarą taps kantrybės testu mums visiems. Todėl planuokite laiką atsakingai, nes šią vasarą posakis „laikas – pinigai“ oro uoste įgaus visai kitą, daug skaudesnę prasmę.
