Ilgus dešimtmečius žmonija buvo įsitikinusi, kad apie mūsų planetos paviršių žinome beveik viską. Žemėlapiai išmatuoti, kalnai suskaičiuoti, vandenynų gyliai – ištirti. Tačiau net ir XXI amžiuje gamta vis dar sugeba nustebinti. Po storu Grenlandijos ledo sluoksniu mokslininkai aptiko milžinišką geologinį darinį – paslėptą kanjoną, kurio mastai prilygsta tik didžiausiems pasaulio gamtos stebuklams.
Tai atradimas, kuris ne tik sukrėtė mokslininkų bendruomenę, bet ir privertė iš naujo pažvelgti į tai, kas iš tikrųjų slypi po ledynais.
Nematomas milžinas po ledo šydu
Grenlandija – viena atokiausių ir šalčiausių vietų Žemėje. Didžiąją salos dalį dengia kilometrų storio ledas, po kuriuo, atrodytų, nieko ypatingo neturėtų būti. Tačiau realybė pasirodė kur kas įspūdingesnė.
Dar 2013 metais Bristolio universiteto (Jungtinė Karalystė) tyrėjų komanda, vadovaujama profesoriaus Jonathano Bamberio, atliko analizę, kuri atskleidė stulbinantį faktą. Po Grenlandijos ledynu driekiasi net 750 kilometrų ilgio, iki 800 metrų gylio ir kai kuriose vietose net 10 kilometrų pločio kanjonas.
Šis geologinis darinys ilgesnis už garsųjį Didįjį kanjoną Jungtinėse Valstijose ir savo mastais lenkia daugelį panašių formacijų pasaulyje. Tačiau skirtingai nei Didysis kanjonas, jo dar niekada nėra matęs nė vienas žmogus – jis visiškai paslėptas po ledynu.
Kaip buvo aptiktas paslėptas kanjonas
Kyla natūralus klausimas: kaip įmanoma aptikti tokį milžinišką objektą po kilometrų storio ledu?
Atsakymas slypi šiuolaikinėse technologijose. Mokslininkai pasitelkė NASA „IceBridge“ misijos metu surinktus duomenis bei radarinius matavimus, kuriuos atliko Jungtinės Karalystės ir Vokietijos tyrimų institutai.
Specialūs radarų signalai geba prasiskverbti pro storą ledą ir atsispindėti nuo po juo esančių uolienų. Analizuodami šiuos atspindžius, tyrėjai galėjo atkurti poledyninį reljefą ir sudaryti išsamų jo žemėlapį.
Būtent taip ir paaiškėjo, kad po Grenlandijos ledu slepiasi ne paprastas nelygus paviršius, o tikras gigantiškas kanjonas, besidriekiantis per visą salą nuo centro iki šiaurinės jos dalies.
Kanjonas, senesnis už patį ledą
Tyrimų rezultatai, paskelbti prestižiniame mokslo žurnale „Science“, leidžia manyti, kad šis kanjonas susiformavo gerokai anksčiau, nei Grenlandiją padengė ledas.
Manoma, jog jam gali būti daugiau nei 3,5 milijono metų – tai reiškia, kad kanjonas egzistavo dar tada, kai saloje tekėjo upės ir vyravo visai kitoks klimatas.
Mokslininkai daro prielaidą, kad kanjoną suformavo senovinė upė, kuri per tūkstantmečius išgraužė uolienas ir sukūrė milžinišką slėnį. Vėliau, klimatui atšalus ir pradėjus formuotis ledynams, šis gamtos kūrinys buvo tiesiog „palaidotas“ po ledu.
Kodėl šis atradimas toks svarbus
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad paslėpto kanjono atradimas tėra įdomus geologinis faktas. Tačiau iš tiesų jis turi kur kas platesnę reikšmę.
Pasirodo, ši struktūra atlieka labai svarbų vaidmenį Grenlandijos ledo sistemoje. Kanjonas veikia kaip natūralus vandens nutekėjimo kanalas – jis nukreipia tirpsmo vandenį po ledo sluoksniu link Arkties vandenyno.
Būtent dėl šios priežasties po Grenlandijos ledynu nėra didelių poledyninių ežerų, kokių aptinkama Antarktidoje. Vanduo tiesiog nesikaupia – jis nuteka kanjonu.
Be to, poledyninis vanduo turi įtakos ir pačio ledyno judėjimui. Jei vanduo pasklinda tarp ledo ir uolienos, jis veikia kaip savotiškas tepalas, galintis pagreitinti ledo masių slinkimą. Tai ypač svarbu tyrinėjant klimato kaitą ir prognozuojant ledynų tirpimą.
Naujas žvilgsnis į paslėptus pasaulius
Nors šis kanjonas neprilygsta Didžiajam kanjonui savo gyliu, jis jį gerokai pranoksta ilgiu – mažiausiai trimis šimtais kilometrų. Tačiau svarbiausia ne tai.
Svarbiausia, kad šis atradimas parodė, jog net gerai ištirtose pasaulio vietose vis dar gali slypėti milžiniškos, iki šiol nežinomos struktūros.
Grenlandija laikoma vienu geriausiai tyrinėtų Arkties regionų, tačiau net ir čia po ledu dešimtmečius slėpėsi gamtos kūrinys, apie kurį niekas nenutuokė.
Ledas slepia dar daug paslapčių
Šis atradimas tapo tik dar vienu įrodymu, kad mūsų planeta vis dar kupina paslapčių. Po storais ledynais gali slypėti ne tik kanjonai, bet ir kalnai, slėniai, ežerai ar net visiškai unikalios ekosistemos.
Mokslininkai įsitikinę, kad tobulėjant technologijoms ateityje bus atrasta dar ne viena panaši struktūra. Radarai, palydovai ir naujos analizės metodikos leidžia pažvelgti ten, kur žmogaus akis niekada neprasiskverbs.
Grenlandijos megakanjonas – puikus priminimas, kad net ir šiandien, technologijų amžiuje, pasaulis vis dar turi kuo nustebinti. O po ledu, ko gero, laukia dar daugybė neatskleistų istorijų.
Šaltinis: https://www.fr.de/wissen/geheimnis-unter-dem-eis-groenlands-verborgener-canyon-entdeckt-94126954.html
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
