Kai kurie maisto gamintojai pastaruoju metu ėmėsi naujos gudrybės: produkto sudėtį keičia taip, kad jis atrodytų toks pat, bet iš tiesų būtų prastesnis. Tai – nauja „technika“ arba skimping forma, kai taupoma ne pakuotės dydžiu, o kokybe.
Jei anksčiau kalbėjome apie „susitraukimo infliaciją“ – kai pakuotėje mažiau (pavyzdžiui vietoj 1 litro pieno, 0,9 kg arba 0,9 litro), bet kaina ta pati, – dabar atsirado dar subtilesnis reiškinys: brangūs ingredientai pakeičiami pigesniais, o klientai to dažnai net nepastebi.
Tas pats produktas, ta pati kaina – prastesnė sudėtis
Triukas paprastas: brangių komponentų – mėsos, sviesto, riešutų ar pomidorų – sumažinama, o jų vietą užima vanduo, cukrus, krakmolas, tirštikliai ar dirbtiniai kvapikliai.
Angliškas terminas to skimp reiškia „taupyti“ – ir būtent tai daroma vartotojų sąskaita.
Skirtumas tas, kad teisiškai tai leidžiama, jei etiketėje nurodyta teisinga sudėtis. Todėl pirkėjas dažniausiai to net nesupranta – juk kas tikrina, kiek tiksliai vaisių yra sultyse ar sviesto – padaže?
Pavyzdžiai, kaip jus apgauna
Pavyzdys – „Knorr“ citrininis sviestinis padažas. Anksčiau jame buvo 25 % sviesto, dabar – vos 10 %.
Gamintojas tiesiog siūlo vartotojui „patobulinti“ patiekalą, įdedant sviesto pačiam.
Dar blogiau, kad tokie pokyčiai dažnai paslepiami po etiketėmis kaip „nauja receptūra“ ar „pagerintas skonis“, nors iš tiesų tai reiškia pigesnius ingredientus.
„Recepto optimizavimas“ – gražus žodis, slepiantis taupymą
Paklausti apie tokius pokyčius, gamintojai dažniausiai teisinasi, kad „optimizuoja receptus pagal vartotojų poreikius“.
Kai kurie netgi tvirtina, kad pirkėjai nori „švelnesnio šokolado skonio“ arba „lengvesnio padažo“.
Panaši istorija jau buvo 2018 m., kai „Ferrero“ „Nutella“ sudėtyje sumažino kakavos kiekį, o vietoje jos panaudojo daugiau nugriebto pieno miltelių – dėl to produktas tapo šviesesnis ir saldesnis.
Kaip atpažinti, kad produktas „nugriebtas“
Štai keli požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį apsiperkant:
- Naujas dizainas ar užrašas „Pagerinta receptūra“ – dažnai slepia sumažintą ingredientų kiekį.
- Kitokia tekstūra ar skonis – jei padažas staiga tampa vandeningesnis, o šokoladas šviesesnis, greičiausiai keitėsi sudėtis.
- Smulkesnis šriftas etiketėje – gamintojai neretai „perrašo“ ingredientų sąrašą, sumažindami proporcijas, bet išlaikydami bendrą išvaizdą.
- Kainos stabilumas, kai viskas brangsta – jei produktas stebuklingai nebrango, kai brango visi kiti, tai gali reikšti, kad pigesni komponentai kompensavo kainą.
Kai kuriais atvejais gamintojai taiko dvigubą strategiją – vienu metu mažina tiek produkto kiekį, tiek jo kokybę.
Vartotojai bejėgiai? Ne visai
Kol įstatymai leidžia gamintojams keisti sudėtį be aiškaus įspėjimo, vartotojams belieka budrumas.
Vokietijos Hamburgo vartotojų centras jau surinko dešimtis skundų ir sudarė sąrašą produktų, kuriuose pastebėtas toks „nugriebimas“. Panašių iniciatyvų daugėja ir kitose Europos šalyse.
Ekspertai ragina gamintojus būti skaidresnius – nes tyrimai rodo, kad klientai mieliau priimtų aiškiai paaiškintą kainos kilimą, nei tyliai sumažintą kokybę.
Kaip apsisaugoti
- Lyginkite etiketes – jei turite seną pakuotę, patikrinkite ingredientus ir procentus.
- Skaitykite smulkų šriftą – net mažas skirtumas (pvz., 50 % vietoj 70 % vaisių) keičia produkto vertę.
- Sekite vartotojų centrų svetaines – jos reguliariai skelbia atnaujintus „sukčiavimo“ produktų sąrašus.
- Nepasikliaukite reklaminiais šūkiais – „nauja“, „lengvesnė“, „dar gardesnė“ ne visada reiškia geriau.
Kol teisinis reguliavimas neatnaujintas, vienintelis būdas išvengti paslėpto „nugriebimo“ – būti dėmesingam pirkėjui.
Kitaip tariant, tikrinti ne tik kainą, bet ir turinį – nes prekybos centrų lentynose ne viskas, kas atrodo taip pat, iš tiesų yra tas pats.
Šaltinis: https://www.chip.de/news/supermaerkte-lebensmittel/skimpflation-enthuellt-so-erkennen-sie-den-heimlichen-betrug-im-supermarktregal_d61faf02-5a55-4d4c-aefe-4ad497c0b9e6.html
