Patikrinkite savo piniginę: kai kurios 2 eurų monetos gali būti vertos net 3 000 eurų – štai kaip jas atpažinti

Du eurai – suma, į kurią dažniausiai net neatkreipiame dėmesio. Tokią monetą gauname kaip grąžą parduotuvėje, įmetame į automobilio stovėjimo automatą arba paliekame namuose tarp kitų smulkiųjų pinigų. Tačiau tarp milijonų įprastų monetų pasitaiko ir tokių, už kurias kolekcionieriai pasirengę sumokėti šimtus ar net kelis tūkstančius eurų.

Didžiausią vertę paprastai turi nedidelio tiražo proginės monetos ir tikri gamybos brokai. Vis dėlto ne kiekviena neįprastai atrodanti moneta yra vertinga. Internete gausu skelbimų, kuriuose paprasti dviejų eurų egzemplioriai siūlomi už šimtus ar tūkstančius eurų, nors jų tikroji rinkos vertė gali beveik nesiskirti nuo nominalo.

Todėl prieš ieškant paslėpto lobio verta žinoti, į kokias detales atkreipti dėmesį ir kodėl viena moneta gali kainuoti kelis tūkstančius eurų, o kita, nors atrodo ne mažiau neįprasta, tėra verta dviejų.

Monako moneta su Grace Kelly atvaizdu – viena geidžiamiausių Europoje

Vienas garsiausių pavyzdžių – 2007 metais Monako išleista dviejų eurų proginė moneta, skirta princesės Grace Kelly, Monake žinomos kaip Gracija Patricija, 25-osioms mirties metinėms paminėti. Iki santuokos su Monako kunigaikščiu Rainier III ji buvo garsi Holivudo aktorė, todėl ši moneta domina ne tik numizmatus, bet ir kino istorijos gerbėjus.

Monetos vienoje pusėje pavaizduotas princesės profilis. Šalia matomas užrašas „MONACO“, išleidimo metai „2007“ ir graverio Rogerio Bernardo Barono pavardės santrumpa „R.B.BARON“.

Jos išskirtinumą lemia labai mažas tiražas. Europos centrinio banko duomenimis, išleistas vos 20 001 egzempliorius. Palyginti su įprastomis apyvartinėmis monetomis, kurių nukaldinama milijonai, tai itin mažas kiekis.

Kolekcinėje rinkoje tokios monetos vertė gali siekti maždaug 3 000 eurų, o kai kurių pasiūlymų kainos dar didesnės. Tačiau konkreti suma priklauso nuo išsaugojimo būklės, autentiškumo ir tuo metu esančios paklausos. Svarbu nepainioti pardavėjų prašomų sumų su kainomis, už kurias monetos iš tikrųjų parduodamos.

Yra ir viena aplinkybė, mažinanti tikimybę netikėtai tokią monetą rasti piniginėje. Ji buvo išleista kolekcionieriams, o ne įprastai apyvartai. Nors šia moneta teoriškai galima atsiskaityti kaip įprastais dviem eurais, tikimybė ją gauti kaip grąžą parduotuvėje yra labai maža.

Šią Rogerio Bernardo Barono sukurtą proginę monetą ekspertai vertina daugiau nei 3 000 eurųNuotrauka: zwei-euro.com

Neįprasta metalo forma gali reikšti vertingą gamybos klaidą

Ne visos vertingos monetos yra specialiai išleistos kolekcionieriams. Kartais ypatingą jų vertę sukuria gamybos metu atsiradusi klaida.

Dviejų eurų moneta sudaryta iš dviejų skirtingų metalinių dalių – sidabro spalvos išorinio žiedo ir aukso spalvos vidinės dalies. Gamybos metu jos sujungiamos ir nukaldinamas monetos atvaizdas. Kartais šiame procese atsiranda nukrypimų.

Vienas įdomiausių pavyzdžių vadinamas „kepto kiaušinio“ broku. Taip apibūdinama moneta, kurios vidinė metalinė dalis atrodo netaisyklingai išsiplėtusi į išorinį žiedą. Dėl neįprastos formos ji primena keptą kiaušinį.

Tokios klaidos gali sudominti kolekcionierius, tačiau jų vertė priklauso nuo broko ryškumo, retumo ir autentiškumo. Kai kurie egzemplioriai gali būti verti dešimčių ar šimtų eurų.

Pasitaiko ir kitų neįprastų gamybos klaidų. Pavyzdžiui, monetos abiejų pusių atvaizdai gali būti neįprastai pasukti vienas kito atžvilgiu. Dar retesniais atvejais monetos atvaizdas nukaldinamas ant kitam nominalui skirto ruošinio.

Vienas tokių pavyzdžių – 2021 metų Vokietijos dviejų eurų proginė moneta, skirta Saksonijai-Anhaltui. Žinomas egzempliorius buvo nukaldintas ant vieno euro monetai skirto ruošinio. Dėl to jo spalvos išsidėsčiusios atvirkščiai: išorinis žiedas yra auksinis, o vidinė dalis – sidabrinė.

Be to, tokia moneta sveria apie 7,5 gramo, nors įprasto dviejų eurų egzemplioriaus svoris yra 8,5 gramo. Šie skirtumai padeda nustatyti, kad tai gali būti tikras gamybos brokas, o ne dėl naudojimo pažeista moneta.

Vis dėlto nereikėtų manyti, kad bet kuri deformuota moneta yra vertinga. Subraižymai, smūgių žymės, cheminis poveikis ar kiti pažeidimai, atsiradę monetai jau patekus į apyvartą, paprastai nelaikomi retomis kalyklos klaidomis.

Vokietijos 2 eurų monetos vadinamasis „kepto kiaušinio“ įspaudas: metalas iš vidinės dalies nutekėjęs į išorinį žiedąNuotrauka: zwei-euro.com

Maža raidė „S“ ant graikiškos monetos suklaidino daugybę žmonių

Internete kartais skelbiama, kad ypatingos vertės turi Graikijos dviejų eurų monetos, kurių vienoje iš žvaigždžių matoma nedidelė raidė „S“. Skelbimuose tokie egzemplioriai pristatomi kaip reti gamybos brokai.

Tačiau tikroji šios raidės reikšmė gerokai paprastesnė. Ji žymi Suomiją, kurioje buvo nukaldinta dalis Graikijai skirtų eurų monetų. Tai oficialus kalyklos žymėjimas, o ne atsitiktinė klaida.

Tokių monetų pagaminta labai daug, todėl vien ši raidė savaime nesuteikia joms išskirtinės kolekcinės vertės.

Panašių klaidingų įsitikinimų pasitaiko ir dėl kitų eurų monetų. Kartais žmonės pamato nepažįstamą šalies simbolį, neįprastą portretą ar kitokį piešinį ir nusprendžia, kad moneta reta. Tačiau euro zonos valstybės leidžia skirtingo dizaino monetas, taip pat reguliariai išleidžia progines dviejų eurų monetas.

Todėl pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar matomas skirtumas nėra visiškai įprastas konkrečios valstybės leidimo požymis.

2 eurų proginė monetaNuotrauka: zwei-euro.com

Ką daryti, jeigu piniginėje radote neįprastą monetą?

Jeigu tarp grąžos pastebėjote neįprastą dviejų eurų monetą, neskubėkite jos išleisti. Pirmiausia apžiūrėkite abi puses ir pabandykite nustatyti šalį, išleidimo metus bei pavaizduotą simbolį. Šią informaciją galima palyginti su oficialiais Europos centrinio banko skelbiamais proginių monetų aprašymais.

Jeigu moneta atrodo deformuota, atkreipkite dėmesį į jos svorį, išorinio žiedo ir vidinės dalies padėtį, atvaizdo aiškumą. Tačiau vien vizualaus įspūdžio nepakanka autentiškam gamybos brokui patvirtinti. Monetą gali reikėti parodyti numizmatikos specialistui.

Ypač svarbu nevalyti ir nepoliruoti monetos. Nors gali atrodyti, kad nuvalyta ji bus gražesnė ir brangesnė, iš tikrųjų šiurkštus valymas gali pažeisti paviršių ir sumažinti kolekcinę vertę. Geriausia radinį laikyti saugioje vietoje, kur jis nesitrintų į kitus metalinius daiktus.

Jeigu norite monetą parduoti, verta palyginti ne tik skelbimuose prašomas kainas, bet ir realius įvykusių aukcionų rezultatus. Užrašyti 5 000 eurų prie paprastos monetos gali kiekvienas pardavėjas, tačiau tai dar nereiškia, kad už tokią sumą atsiras pirkėjas.

Taigi kitą kartą gavę grąžą, trumpam pažvelkite į dviejų eurų monetas. Tikimybė rasti tūkstančius eurų vertą retenybę nedidelė, tačiau įdomesnių egzempliorių iš tiesų pasitaiko. O norint suprasti jų vertę, svarbiausia ne internete matoma įspūdinga kaina, bet tikrasis monetos retumas, būklė ir kolekcionierių paklausa.