Patikrinkite senų daiktų stalčių: 2007 metų „iPhone“ šiandien gali būti vertas dešimčių tūkstančių

Senas telefonas stalčiuje daugeliui atrodo kaip elektronikos atliekos, kurias seniai reikėjo išmesti. Tačiau yra viena svarbi išimtis. Jeigu namuose vis dar turite pirmosios kartos „iPhone“, pasirodžiusį 2007 metais, prieš atsikratydami juo būtinai patikrinkite modelį, būklę ir pakuotę. Kai kurie ypač reti, nenaudoti ir originalioje dėžutėje išlikę egzemplioriai kolekcininkų aukcionuose jau buvo parduoti už sumas, kurios gerokai viršija naujo automobilio kainą. Tiesa, tai nereiškia, kad kiekvienas senas „iPhone“ automatiškai vertas dešimčių tūkstančių – didžiausi pinigai mokami už išskirtinės būklės ir retus egzempliorius.

Kai pirmasis „iPhone“ pasirodė prekyboje 2007-aisiais, jo kaina prasidėjo nuo kelių šimtų dolerių. Tuo metu tai buvo tiesiog brangus ir labai neįprastas telefonas, o mažai kas galėjo numatyti, kad po beveik dviejų dešimtmečių neatidarytos jo dėžutės taps kolekcininkų medžiojamu objektu. Investavimo į kolekcinius daiktus ekspertas Adamas Koprucki atkreipia dėmesį, kad būtent ankstyvieji technologijų produktai, kuriuos kažkada turėjo milijonai žmonių, laikui bėgant gali tapti vertingi dėl vienos paprastos priežasties – geros būklės egzempliorių išlieka vis mažiau.

Vienas „iPhone“ aukcione kainavo daugiau nei 190 tūkst. dolerių

Didžiausią kolekcininkų susidomėjimą kelia ne telefonai, kurie dešimt metų gulėjo naudojami ir subraižyti, o praktiškai nepaliesti egzemplioriai. Ypač vertinami tie, kurių originali gamyklinė pakuotė niekada nebuvo atidaryta. Tokiu atveju svarbi tampa kiekviena smulkmena – dėžutės būklė, gamyklinė plėvelė, konkreti telefono versija ir net tai, iš kurios pirmųjų gamybos partijų jis atkeliavo.

Skelbiama, kad 2023 metais neatidarytas pirmosios kartos 8 GB „iPhone“ aukcione buvo parduotas už 63 356 dolerius, tačiau tai dar nėra įspūdingiausias pavyzdys. Itin retas 4 GB talpos pirmojo „iPhone“ variantas kitame aukcione pasiekė net 190 372 dolerių kainą. 4 GB versija kolekcininkams ypač įdomi todėl, kad ji rinkoje išbuvo palyginti trumpai ir buvo greitai nustelbta talpesnio modelio, todėl išlikusių neatidarytų egzempliorių yra gerokai mažiau.

Vis dėlto nereikėtų perskaičius tokius skaičius iškart ieškoti seno telefono ir planuoti, kam išleisite keliasdešimt tūkstančių. Naudotas pirmosios kartos „iPhone“, ypač be dėžutės, su įbrėžimais ar pakeistomis detalėmis, gali kainuoti nepalyginamai mažiau. Kolekcinių daiktų rinkoje skirtumas tarp „senas“ ir „retas bei idealios būklės“ yra milžiniškas. Kartais du iš pirmo žvilgsnio vienodi daiktai gali skirtis verte dešimtis kartų vien dėl to, kad vienas buvo naudotas, o kitas beveik du dešimtmečius išliko neatidarytoje dėžutėje.

Ekspertas A. Koprucki prognozuoja, kad iki 2030 metų geriausios būklės pirmosios kartos „iPhone“ egzemplioriai gali nesunkiai peržengti 50 tūkst. dolerių ribą. Kai kurie reti modeliai šią sumą jau yra gerokai viršiję, todėl kalbama ne apie garantuotą būsimo telefono kainą, o apie bendrą kolekcinės rinkos tendenciją.

Kodėl technologija, kuri šiandien praktiškai nenaudinga, tampa tokia brangi?

Vertę kuria ne tai, ką toks telefonas šiandien gali atlikti. Lyginant su šiuolaikiniu išmaniuoju telefonu, pirmasis „iPhone“ yra labai ribotas: jo kamera, ekranas, atmintis ir ryšio galimybės seniai pasenusios. Tačiau kolekcininkas jį perka ne tam, kad kasdien skambintų ar naršytų internete. Tai technologijų istorijos dalis – įrenginys, nuo kurio prasidėjo viena didžiausių mobiliųjų telefonų rinkos transformacijų.

Čia veikia panašus principas kaip su senais automobiliais. Penkiasdešimties metų automobilis pagal greitį, saugumą ar komfortą gali būti daug prastesnis už naują, tačiau retas ir originalios būklės modelis vis tiek kainuoja milžiniškus pinigus. Pirmosios kartos „iPhone“ kolekcininkams svarbus dėl savo vietos istorijoje, o neatidarytas egzempliorius leidžia išsaugoti produktą beveik tokį, kokį pirkėjas galėjo pamatyti parduotuvėje 2007 metais.

Būtent todėl paradoksalu, bet daugiausia dabar gali būti vertas tas telefonas, kuriuo niekas niekada nepasinaudojo. Žmogus, kuris prieš beveik dvidešimt metų nusipirko „iPhone“, padėjo dėžutę į spintą ir jos neatidarė, šiandien teoriškai gali turėti kur kas vertingesnį daiktą nei tas, kuris telefoną kruopščiai naudojo keletą metų.

Ne tik „iPhone“ – vertingų daiktų gali slėptis ir vaikystės dėžėse

Kolekcininkų dėmesio sulaukia ir gerokai daugiau daiktų, kuriuos prieš keliasdešimt metų žmonės laikė paprastais žaislais ar kasdieniais daiktais. Tarp tokių pavyzdžių minimos senos „Star Wars“ figūrėlės, pirmųjų serijų „Pokémon“ kortelės, kai kurie „Transformers“ žaislai, reti „Nintendo“ žaidimai ir pirmųjų leidimų knygos. Kai kurių retų vaizdo žaidimų kainos aukcionuose siekia šešiaženkles sumas.

Čia ir vėl galioja ta pati taisyklė: vien tai, kad žaislas pagamintas 9-ajame ar 10-ajame dešimtmetyje, nepadaro jo lobiu. Vertę kuria retumas, konkreti versija, paklausa ir būklė. Žaislas originalioje, neatidarytoje pakuotėje gali būti vertas daug kartų daugiau nei toks pats, su kuriuo vaikystėje buvo žaidžiama kiekvieną dieną.

Todėl prieš generalinį sandėliuko ar palėpės tvarkymą gali būti verta neskubėti visko mesti į šiukšlių konteinerį. Seni elektronikos prietaisai, žaidimų konsolės, žaidimų kasetės, kortelės, figūrėlės ar knygos kartais turi daug didesnę kolekcinę vertę, nei galima spręsti vien iš jų išvaizdos.

Radote seną „iPhone“? Pirmiausia jo neatidarinėkite

Jeigu namuose netikėtai rastumėte pirmosios kartos „iPhone“ dar užklijuotoje originalioje dėžutėje, blogiausias pirmas žingsnis būtų ją atidaryti vien iš smalsumo. Kolekcininkui gamyklinis užklijavimas gali būti viena svarbiausių vertės dalių. Atidarius dėžutę vien tam, kad pasižiūrėtumėte, ar telefonas tikrai yra viduje, jo kolekcinė vertė gali smarkiai pasikeisti.

Taip pat nereikėtų iš karto dėti reto daikto į interneto skelbimų portalą pagal pirmą pasitaikiusią kainą. Aukcionuose matomos rekordinės sumos nereiškia, kad kiekvienas egzempliorius vertas tiek pat. Jei daiktas atrodo potencialiai retas, verta tiksliai nustatyti jo modelį, atminties talpą, pakuotės versiją ir būklę, o ypač brangaus egzemplioriaus atveju – kreiptis į kolekcinių daiktų vertintojus ar specializuotus aukcionų namus. Tokį kelią rekomenduoja ir kolekcionavimo rinkos specialistai.

Svarbu išsaugoti ir viską, kas buvo kartu su daiktu. Originali dėžutė, dokumentai, čekis, priedai ar net pirkimo istoriją patvirtinantys dokumentai gali padėti nustatyti autentiškumą. Kolekciniame pasaulyje dažnai vertinama ne tik pati prekė, bet ir jos istorija.

Taigi stalčiuje gulintis senas telefonas greičiausiai ir liks tiesiog senu telefonu. Tačiau jeigu tai 2007 metų pirmosios kartos „iPhone“, ypač retas 4 GB modelis ar neatidarytas egzempliorius, jo tikrai nereikėtų mesti į elektronikos atliekų dėžę nepasidomėjus verte. Įrenginys, kuris kažkada kainavo kelis šimtus dolerių ir po kelerių metų atrodė beviltiškai pasenęs, šiandien tinkamos būklės gali būti vertas dešimčių tūkstančių, o rečiausi egzemplioriai jau yra perkopę net 100 tūkst. dolerių ribą.