Pensininkė patikėjo „banko darbuotoju“ telefonu: vienas klausimas išgelbėjo visas santaupas

Telefonas suskambo pirmadienio rytą, kai ji virtuvėje pylėsi antrą puodelį kavos. Ekrane pasirodė nepažįstamas lietuviškas numeris, todėl moteris atsiliepė nė neįtardama, kad po kelių minučių rankos drebės taip, jog vos išlaikys telefoną. Skambinęs vyras prisistatė banko saugumo skyriaus darbuotoju ir ramiai paaiškino, kad jos sąskaitoje ką tik užfiksuotas įtartinas bandymas pervesti pinigus į užsienį. Jis kalbėjo mandagiai, žinojo jos vardą ir pavardę, todėl neatrodė kaip įprastas sukčius.

Pensininkė banko sąskaitoje laikė beveik visas santaupas, kurias su vyru kaupė daugelį metų. Dalis pinigų buvo skirta būsto remontui, dalis – nenumatytiems sveikatos rūpesčiams, o likusi suma turėjo likti vaikams ir anūkams. Išgirdusi, kad kažkas bando tuos pinigus pavogti, ji iš karto pamiršo visas anksčiau girdėtas istorijas apie telefoninius sukčius. Tą akimirką galvoje sukosi tik viena mintis – reikia kuo greičiau išgelbėti sąskaitą.

Skambinęs vyras neleido nė minutei atsikvėpti

Tariamas banko darbuotojas paaiškino, kad situacija labai rimta, tačiau dar kontroliuojama. Jis paprašė nepadėti ragelio, nes bet koks delsimas esą leistų nusikaltėliams užbaigti pavedimą. Balsas kitame telefono gale buvo tvirtas, tačiau negrubus. Vyras kartojo, kad nori padėti, ir perspėjo apie tariamą pavojų niekam nepasakoti, nes esą prie sukčiavimo galėjo būti prisidėjęs net banko darbuotojas.

Tuomet moteriai į telefoną atėjo pranešimas. Skambintojas pasakė, kad tai saugumo patvirtinimas, kurį reikia kuo greičiau atlikti. Pensininkė atsidarė banko programėlę ir pamatė prašymą patvirtinti veiksmą. Ji nesuprato, ką tiksliai tvirtina, tačiau vyras kartojo, kad taip bus sustabdytas įtartinas pavedimas ir apsaugoti jos pinigai.

Moteris jau buvo pasiruošusi spausti patvirtinimo mygtuką. Jai trūko vos kelių sekundžių, kad santaupos iškeliautų į svetimą sąskaitą. Tačiau prieš patvirtindama ji prisiminė vieną sakinį, kurį prieš kelis mėnesius buvo pasakęs sūnus: tikras bankas niekada neprašo telefonu tvirtinti operacijų, kurių pats klientas nepradėjo.

Ji trumpam nutilo, o skambintojas iš karto pajuto pasikeitimą. Vyras pradėjo kalbėti greičiau, perspėjo, kad laiko liko visai nedaug, ir dar kartą paprašė paspausti mygtuką. Tada moteris paklausė vieno paprasto klausimo: „Kuriame banko skyriuje jūs dirbate ir ar galiu padėti ragelį bei pati perskambinti oficialiu banko numeriu?“

Vienas klausimas pakeitė visą pokalbį

Iki tol mandagus „darbuotojas“ staiga tapo nekantrus. Jis atsakė, kad skambučio nutraukti negalima, nes saugumo procedūra bus sustabdyta, o pinigai gali dingti. Kai moteris pakartojo, kad pati paskambins bankui numeriu, nurodytu ant kortelės, vyras pakėlė balsą ir pareiškė, jog tokiu atveju bankas neprisiims atsakomybės už nuostolius.

Būtent ši reakcija galutinai išdavė apgaulę. Pensininkė nebesileido į diskusijas ir padėjo ragelį. Kelias sekundes ji stovėjo virtuvėje visiškoje tyloje, jausdama, kaip stipriai plaka širdis. Tada surinko oficialų banko numerį ir papasakojo, kas nutiko.

Tikras banko darbuotojas patvirtino, kad jokio įtartino pavedimo jos sąskaitoje nebuvo. Pranešimas, kurį ji beveik patvirtino, buvo pačių sukčių inicijuota pinigų pervedimo operacija. Jeigu moteris būtų paspaudusi patvirtinimą, bankui būtų buvę daug sunkiau sustabdyti pinigų išėjimą, nes operacija atrodytų patvirtinta pačios sąskaitos savininkės.

Bankas iš karto užblokavo prisijungimą, pakeitė saugumo duomenis ir patikrino, ar nebuvo atlikta kitų veiksmų. Laimei, pinigai liko vietoje. Vis dėlto moteris dar ilgai negalėjo nusiraminti. Ją gąsdino ne tik tai, kad vos neprarado santaupų, bet ir suvokimas, kaip lengvai patikėjo nepažįstamu žmogumi.

Sukčiai bando išvilioti pensijas iš senjorų

Labiausiai skaudino ne baimė prarasti pinigus

Tą pačią dieną pensininkė paskambino sūnui ir verkdama papasakojo apie skambutį. Ji kartojo, kad turėjo būti atsargesnė, kad juk ne kartą girdėjo perspėjimus ir pati stebėjosi, kaip kiti žmonės patenka į tokius spąstus. Sūnus jos nekaltino. Jis tik priminė, kad sukčiai specialiai sukuria tokią situaciją, kurioje žmogui neleidžiama ramiai galvoti.

Skambintojas žinojo jos vardą, kalbėjo taisyklingai ir vartojo bankams būdingus žodžius. Jis nepuolė iš karto prašyti pinigų ar prisijungimo kodų. Pirmiausia sukėlė baimę, tada pasiūlė pagalbą ir galiausiai privertė skubėti. Visa schema buvo sukurta taip, kad žmogus jaustųsi ne apgaudinėjamas, o gelbėjamas.

Kelias dienas moteris vengė atsiliepti į nepažįstamus numerius. Kiekvienas telefono skambutis sukeldavo nerimą, nors santaupos buvo saugios. Ji jautė gėdą ir pyko ant savęs, tačiau vėliau suprato, kad tylėti būtų dar blogiau. Todėl apie nutikimą papasakojo draugėms, kaimynams ir buvusioms bendradarbėms.

Viena jų prisipažino prieš kelias savaites gavusi beveik tokį patį skambutį. Kita pasakojo, kad jai buvo pranešta apie neva jos vardu paimtą paskolą. Pensininkė suprato, kad sukčiai renkasi ne tik patiklius ar technologijų nesuprantančius žmones. Jie skambina tol, kol randa žmogų pavargusį, išsigandusį arba tuo metu turintį kitų rūpesčių.

Dabar ji žino taisyklę, kurią kartoja visiems

Po šios istorijos moteris ant popieriaus lapelio užsirašė oficialų banko numerį ir pasidėjo jį šalia telefono. Ji taip pat susitarė su vaikais, kad kilus bet kokiam įtarimui pirmiausia skambins jiems arba tiesiog padės ragelį. Svarbiausia jos išmokta taisyklė buvo labai paprasta: jeigu skambinantis žmogus neleidžia nutraukti pokalbio ir pačiam perskambinti oficialiu numeriu, tai beveik visada yra ženklas, kad kažkas negerai.

Tikras banko darbuotojas nepyks, jeigu klientas norės patikrinti jo tapatybę. Jis nereikalaus skubiai patvirtinti neaiškios operacijos, nevers slėpti pokalbio nuo artimųjų ir negąsdins, kad padėjus ragelį pinigai iš karto dings. Sukčiai, priešingai, bijo vieno dalyko – kad žmogus sustos, atsikvėps ir pats patikrins informaciją.

Pensininkė tą rytą neprarado nė vieno euro, tačiau iki nelaimės buvo likęs vienas paspaudimas. Jos santaupas išgelbėjo ne sudėtingos technologijos ir ne ypatingos žinios. Išgelbėjo paprastas klausimas, kurį verta prisiminti kiekvienam: „Ar galiu dabar padėti ragelį ir pats perskambinti bankui oficialiu numeriu?“

Jeigu atsakymas į šį klausimą sukelia pyktį, spaudimą ar grasinimus, pokalbį reikia baigti nedelsiant. Kartais kelioms sekundėms sustoti yra daug svarbiau, nei bandyti kuo greičiau „gelbėti“ savo pinigus.