Tiesioginiai Vokietijos ir JAV gynybos institucijų ryšiai nutrūko – tai patvirtino aukšto rango Bundesvero generolas, o ekspertai perspėja: ši situacija gali turėti rimtų pasekmių visai Europai. Apie tai rašo Vokietijos laikraštis „Berliner Zeitung“.
Ryšys su Vašingtonu – „tikrai nutrūkęs“
Bundesvero generolas Christianas Freidingas interviu žurnalui „The Atlantic“ teigė, kad jo tiesioginiai kontaktai su Pentagonu faktiškai nebeveikia. Jei anksčiau jis galėjo bet kuriuo paros metu susisiekti su Amerikos kolegomis, dabar tenka naudotis diplomatiniais tarpininkais:
„Kažkas mūsų ambasadoje Vašingtone bando surasti ką nors Pentagone“, – sakė generolas.
Šie teiginiai dabar viešinami padidėjus nerimui dėl to, ar JAV ir toliau laikysis įsipareigojimų NATO, ypač sparčiai kintant Amerikos politinei situacijai.
Papildomą nerimą sukėlė ir tai, kad JAV valstybės sekretorius Marco Rubio netikėtai praleido oficialų NATO susitikimą Briuselyje – tai pirmas toks atvejis nuo 1999 m.
Vokietija itin priklausoma nuo JAV karinių pajėgumų
Analitikai pabrėžia, kad Bundesveras be JAV paramos taptų veiksmo paralyžiuotu kariuomenės vienetu.
Žvalgyba ir palydovai
Vokietija turi tik ribotas žvalgybines palydovų sistemas. Dauguma realaus laiko duomenų apie konfliktų zonas teikiami tiesiogiai iš JAV. Šalis faktiškai nematytų daugumos karinių judėjimų be amerikiečių palydovų ir žvalgybinių lėktuvų:
- RC-135
- „Global Hawk“ dronai
- geostacionarinių palydovų tinklai
Europinis „Iris“ palydovų projektas startuos ne anksčiau kaip 2027 m.
Transportas, logistika ir degalų papildymas ore
- JAV valdomi C-17 ir C-5 yra pagrindiniai sunkiojo transporto lėktuvai, kuriais naudojasi ir Vokietija.
- Europietiškas A400M negali pakeisti visų JAV pajėgumų.
- Degalų papildymo ore srityje JAV taip pat visiškai dominuoja.
Be šių pajėgumų Bundesveras negalėtų vykdyti jokių rimtesnių misijų.
Pasekmės Baltijos regionui ir Lietuvai
Nuo 2025 m. Vokietija oficialiai vadovauja brigadai Lietuvoje – pirmai nuolatinei Bundesvero dislokacijai užsienyje nuo Antrojo pasaulinio karo.
Ekspertai perspėja:
be JAV koordinacijos NATO rytinio flango apsauga praktiškai neįmanoma.
Atlanto tarybos analizė teigia:
„Greito Rusijos puolimo atveju NATO negalėtų efektyviai apginti Baltijos šalių be JAV.“
Vokietijos brigada Lietuvoje ne tik pasikliauja amerikiečių žvalgyba, bet ir būtų akla be realaus laiko JAV įspėjimo dėl Rusijos kariuomenės judėjimų.
Branduolinio atgrasymo mechanizmas taip pat stringa
Vokietija dalyvauja NATO branduolinio pasidalijimo programoje. Bundesvero F-35 (anksčiau „Tornado“) yra sertifikuoti gabenti amerikietiškas B61 branduolines bombas.
Tai reikalauja:
- nuolatinio politinio ryšio su Vašingtonu,
- JAV leidimų ir paleidimo kodų,
- bendrų pratybų ir koordinavimo.
Bet koks ryšio su Pentagonu nutrūkimas paralyžiuoja visą branduolinio atgrasymo mechanizmą.
Misijos Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje taip pat būtų neįmanomos
Irake, Jordanijoje ir Raudonojoje jūroje dislokuoti Vokietijos kariškiai visiškai priklauso nuo:
- JAV žvalgybos,
- logistikos,
- evakuacijos,
- oro pajėgų paramos.
Be šių išteklių Bundesveras negalėtų tęsti misijų.
Europa atsibunda per vėlai
Vokietija ir ES pripažįsta problemą. Rengiamos naujos kosmoso saugumo strategijos, planuojami nauji palydovai ir žvalgybos sistemos, tačiau jų įgyvendinimui prireiks metų.
Kariniai analitikai perspėja:
Europa šiuo metu nesugeba savarankiškai kariauti didelio intensyvumo konflikte.
Buvęs JAV generolas Ben Hodges teigia:
„Jungtinėms Valstijoms Europa tampa vis mažiau reikšminga.“
Saugumo ekspertas Jan-Uwe Petke tai apibendrina dar griežčiau:
„Europa gyvena savižudiškame nežinojime. Atėjo laikas pagaliau imtis veiksmų.“
Generolas Freidingas situaciją apibūdina metaforiškai ir skaudžiai:
„Priešas beldžiasi į tavo duris, o tuo pačiu tu prarandi gerą draugą.“
Šaltinis: https://nra.lv/neatkariga/pasaule/508346-pentagons-partraucis-kontaktus-ar-vaciju.htm
