Daugelį metų Lietuvos vairuotojai turėjo vieną patikimą būdą, kaip „apgauti sistemą“ ir degalinėse palikti perpus mažiau pinigų nei kaimynas. Tai nebuvo jokia paslaptis ar nelegali veikla, o tiesiog pragmatiškas sprendimas rinktis automobilius su gamykline dujų (SND) įranga. Kol elektromobiliai vis dar kainuoja kosminius pinigus, o dyzelinas pamažu tampa keiksmažodžiu Europos miestų centruose, suskystintos dujos buvo tas aukso viduriukas, leidęs važiuoti pigiai ir gana ekologiškai. Tačiau šiandien iš Europos automobilių pramonės ateina žinios, kurios privers susiimti už galvų tūkstančius taupių vairuotojų. Pigaus kuro era Europoje, o kartu ir Lietuvoje, artėja prie pabaigos, nes pagrindiniai šių automobilių gamintojai jau nustatė mirties datą technologijai, kuri gelbėjo mūsų pinigines.
Paradoksas: visi jų nori, bet niekas nebegamins
Situacija rinkoje šiuo metu primena visišką absurdą. 2025-aisiais metais, kai infliacija vis dar kandžiojosi, o kuro kainos šokinėjo kaip amerikietiški kalneliai, dujinių automobilių pardavimai Europoje šoktelėjo dešimčia procentų. Žmonės balsuoja piniginėmis – jie nori pigios eksploatacijos. Tačiau nepaisant didžiulės paklausos, šio segmento laukia liūdnas likimas. Problema ta, kad gamyklinių dujinių automobilių rinka yra pavojingai priklausoma nuo vieno žaidėjo. „Renault“ grupė, kuriai priklauso ir lietuvių itin mėgstama „Dacia“, kontroliuoja beveik devyniasdešimt procentų visos šios rinkos. Tai reiškia, kad kai Prancūzijos milžinė nusprendžia keisti kryptį, visa rinka tiesiog nustoja egzistuoti.
Ir tas sprendimas jau priimtas. Gamintojai yra įsprausti į kampą ne dėl to, kad technologija būtų bloga ar nepatikima, o dėl negailestingų Europos Sąjungos biurokratinių gniaužtų. Nors dujomis varomas automobilis į aplinką išmeta dešimčia procentų mažiau CO2 nei benzininis, Briuselio klerkams to nebepakanka. Naujosios klimato kaitos gairės reikalauja, kad nuo 2025 iki 2029 metų gamintojai dar labiau sumažintų bendrą savo automobilių parko taršą. Pasirodo, net ir švaresnis iškastinis kuras nebetelpa į žaliosios ateities viziją. Tai reiškia, kad „Dacia“ ir „Renault“ yra priverstos atsisakyti to, kas joms nešė didžiausią pelną, o vairuotojams – didžiausią naudą.
2030-ieji: pabaigos pradžia
Pramonės užkulisiuose jau garsiai kalbama apie konkrečią datą. 2030-ieji bus paskutiniai metai, kai salonuose dar bus galima rasti naujų automobilių su gamykline SND sistema. Po šios ribos modelių asortimentas bus radikaliai pertvarkytas. Inžinieriai nebetobulina vidaus degimo variklių, pritaikytų dujoms, nes tai tapo ekonomiškai rizikinga. Investuoti milijonus į technologiją, kuri po kelerių metų bus uždrausta arba apmokestinta milžiniškomis baudomis, paprasčiausiai neapsimoka.
Vietoje paprastų, pigių ir lengvai remontuojamų dujinių variklių, mums bus siūlomos alternatyvos, kurios, deja, nedžiugins piniginės. Gamintojai visą dėmesį sutelkia į hibridines sistemas ir elektromobilius. Nors tai skamba moderniai, vartotojui tai reiškia viena – transporto priemonės kaina neišvengiamai kils. Pigus „darbinis arkliukas“, kurį galėjo įpirkti vidutines pajamas gaunantis lietuvis, nyksta akyse, užleisdamas vietą sudėtingiems ir brangiems technologiniams kūriniams.
Kodėl pigūs automobiliai nebegali būti pigūs?
Verta suprasti, kad dujų įrangos atsisakymą lemia ne tik kuro rūšis, bet ir nauji, griežti „Euro 7“ standartai bei kiti homologacijos reikalavimai. Europos Sąjunga nusprendė reguliuoti ne tik tai, kas išeina per duslintuvą. Naujos taisyklės apima ir kietąsias daleles, kylančias nuo stabdžių kaladėlių bei padangų dilimo. Be to, reikalaujama užtikrinti atskirų komponentų ilgaamžiškumą per visą automobilio gyvavimo ciklą.
Biudžetiniams automobiliams tai yra mirties nuosprendis. Jų pagrindinis privalumas visada buvo maža kaina. Tačiau norint atitikti naujus reikalavimus, į paprastą automobilį reikia montuoti brangias išmetamųjų dujų valymo sistemas, sudėtingus jutiklius ir stebėjimo įrangą. Tai paverčia pigaus automobilio gamybą neekonomiška. Paprasta konstrukcija, kuri idealiai tiko dujų įrangai, tiesiog nebegali egzistuoti naujoje reguliavimo realybėje. Todėl gamintojai yra priversti pereiti prie hibridų, kurie savaime yra brangesni.
Ką daryti Lietuvos vairuotojams?
Tiems, kurie šiuo metu vairuoja dujomis varomą automobilį arba planuoja tokį įsigyti, ateina neramūs laikai. Nors suskystintos dujos artimiausiu metu iš degalinių niekur nedings, naujų automobilių su šia sistema pasiūla drastiškai mažės. Ekspertai iš „Transport & Environment“ organizacijos perspėja, kad tai gali turėti neigiamos įtakos ir naudotų automobilių rinkai. Ribota pasiūla gali reikšti, kad ateityje gali kilti problemų su specifinių atsarginių dalių tiekimu, o pačių automobilių likutinė vertė gali tapti neprognozuojama.
Jei esate ištikimas dujų fanas, dabar galbūt yra paskutinis šansas įsigyti naują automobilį su gamykline įranga ir ramiai jį eksploatuoti artimiausius penkerius metus. Tačiau reikia būti realistais – ilgalaikėje perspektyvoje pigaus važinėjimo era baigiasi. Mums teks arba susitaikyti su brangesniais hibridais, arba tikėtis, kad elektromobilių kainos pagaliau taps įkandamos paprastam žmogui. Kol kas aišku viena – Europos siekis tapti žaliuoju žemynu turi savo kainą, ir tą kainą sumokėsime mes, eiliniai vairuotojai, kaskart užsukę į degalinę.
Šaltinis: https://moto.pl/MotoPL/7,88389,32599282,koniec-ery-taniego-tankowania-w-europie-kierowcy-nie-beda-zadowoleni.html
