Europos Sąjunga ryžosi istoriniam sprendimui, kuris palies milijonus pirkėjų visoje Europoje. Nuo 2026 m. liepos 1 d. visoms mažos vertės siuntoms iš trečiųjų šalių, daugiausia Kinijos, bus taikomas fiksuotas 3 eurų mokestis. Tai reikšmingas lūžis internetinės prekybos taisyklėse, galintis iš esmės pakeisti pigių užsakymų iš Azijos erą.
Kodėl ES ryžosi šiam žingsniui?
Europos Sąjungos finansų ministrai penktadienį pasiekė susitarimą, reaguodami į milžinišką smulkių siuntų srautą, kuris kasmet užplūsta Bendriją. Didžioji jų dalis atkeliauja iš Kinijos ir yra užsakoma per tarptautines elektroninės prekybos platformas. Šios siuntos, dažnai kainuojančios vos kelis eurus, ilgą laiką buvo atleidžiamos nuo muitų, jei jų vertė neviršijo 150 eurų.
Tačiau toks modelis tapo ne tik administracine našta muitinėms ir pašto sistemoms, bet ir rimta ekonomine problema. ES siekia ne tik surinkti papildomas biudžeto pajamas, bet ir atkurti pusiausvyrą rinkoje, kurioje vietos verslai konkuruoja su itin pigiais importo produktais.
Mokestis – ne laikinas sprendimas
Svarbu pabrėžti, kad 3 eurų mokestis nėra trumpalaikė ar eksperimentinė priemonė. Tai nuolatinė fiskalinė reforma. Nors iš pradžių planuota ją įgyvendinti tik nuo 2028 metų, sprendimas buvo paspartintas dėl sprogstančio siuntų kiekio.
ES pareigūnai atvirai pripažįsta, kad dabartinė sistema nebeatitinka realybės. Milijonai pigių siuntinių kasdien kerta Bendrijos sienas, o jų kontrolė tampa beveik neįmanoma be papildomų priemonių.
„Europa gina savo rinką ir suverenitetą“
Prancūzijos finansų ministras Roland’as Lescure’as susitarimą pavadino didele Europos pergale. Pasak jo, šis sprendimas yra aiškus signalas, kad ES rimtai žiūri į savo ekonominį suverenitetą ir bendrosios rinkos apsaugą.
Mokestis pristatomas kaip būdas užtikrinti, kad užsienio prekybos platformos veiktų tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Europos įmonės – laikytųsi saugos, aplinkosaugos, darbo bei ženklinimo reikalavimų ir prisidėtų prie viešųjų finansų.
Atsakas į nesąžiningą konkurenciją
Europos mažmenininkai jau seniai skundžiasi nelygiomis konkurencijos sąlygomis. Platformos kaip „AliExpress“, „Shein“ ar „Temu“ dažnai gali pasiūlyti ženkliai mažesnes kainas, nes jų produktams netaikomi tokie pat mokesčiai ir kontrolės mechanizmai kaip ES viduje veikiančioms įmonėms.
Vietos verslas privalo laikytis griežtų taisyklių ir patiria dideles išlaidas, o tuo metu pigios siuntos iš užsienio neretai pasiekia vartotojus beveik be jokios priežiūros. Naujas mokestis laikomas vienu iš būdų sumažinti šį disbalansą.
Skaičiai, kurie privertė veikti
Europos Komisijos duomenys atskleidžia tikrąjį problemos mastą. Vien per praėjusius metus į ES buvo importuota apie 4,6 milijardo siuntų, kurių vertė nesiekė 150 eurų. Tai reiškia daugiau nei 12 milijonų smulkių siuntinių kasdien.
Dar iškalbingesnis faktas – net 91 procentas tokių siuntų atkeliavo iš Kinijos. Šie skaičiai tapo lemiamu argumentu, kodėl ES nusprendė imtis griežtesnių priemonių jau artimiausiu metu.
Ką tai reikš pirkėjams?
Nuo 2026 metų net ir pats pigiausias užsakymas iš Kinijos taps brangesnis. Trijų eurų mokestis gali smarkiai pakeisti impulsinių pirkimų logiką, kai prekė kainuoja mažiau nei jos siuntimas. Ekspertai prognozuoja, kad dalis vartotojų gali persvarstyti savo įpročius, o kai kurios itin pigios platformos – peržiūrėti kainodarą.
Akivaizdu viena: Europos Sąjunga siunčia aiškią žinią, kad masinis pigių siuntų srautas be realios kontrolės artėja prie pabaigos.
