Europos Sąjungoje bręsta sprendimas, galintis iš esmės pakeisti elektromobilių kainas ir konkurencijos taisykles. Europos Komisija svarsto atsisakyti aukštų importo tarifų kiniškiems elektromobiliams ir vietoje jų įvesti minimalių kainų sistemą. Tai reikštų, kad automobiliai iš Kinijos Europoje nebegalėtų būti parduodami žemiau nustatytos ribos, net jei gamintojas būtų pasirengęs mažinti kainą iki minimumo. Vien pati žinia apie tokį posūkį antradienį akimirksniu sujudino rinkas ir pakėlė Kinijos automobilių gamintojų akcijų vertes.
Šis signalas parodė, kad Briuselis ieško ne tik apsauginių priemonių, bet ir kompromiso, kuris galėtų sumažinti įtampą tarp ES ir Kinijos, kartu neleidžiant Europos rinkos užtvindyti itin pigiais elektromobiliais.
Rinkos reakcija – investuotojai sureagavo akimirksniu
Vos pasirodžius informacijai apie galimą minimalių kainų mechanizmą, investuotojai ėmė veikti. Kinijos elektromobilių gamintojų akcijos biržose šoktelėjo aukštyn. BYD Honkongo vertybinių popierių biržoje pabrango 4,8 proc., „Xpeng“ akcijos Šanchajuje kilo 5,3 proc., o SAIC Motor vertė padidėjo 3,6 proc.
Tokį investuotojų optimizmą lėmė tai, kad minimalių kainų sistema, priešingai nei iki 35 proc. siekę importo tarifai, galėtų būti palankesnė gamintojų pelno maržoms. Jei kainos būtų „įšaldytos“ tam tikrame lygyje, gamintojams nebereikėtų konkuruoti vien agresyviu kainų mažinimu.
Ką siūlo Europos Komisija
Pagal pirmadienį pristatytą planą, naujoji schema pakeistų 2024 metais įvestus papildomus tarifus. Vietoje jų Kinijos automobilių gamintojai turėtų pateikti Europos Komisijai pasiūlymus, kuriuose būtų numatytos minimalios importo kainos, metinės tiekimo kvotos ir planuojamos investicijos Europoje.
Svarbu tai, kad Komisija vertintų kiekvieną pasiūlymą individualiai. Tai reikštų, jog nebūtų vienos visiems taikomos kainos, o sprendimai galėtų skirtis priklausomai nuo gamintojo, modelių ar net transporto priemonių segmento.
Atsargi, bet teigiama analitikų reakcija
Rinkos ekspertai šį žingsnį vertina kaip bandymą išbristi iš aklavietės. „Apskritai tai turėtų būti teigiama ES ir Kinijos automobilių gamintojų santykių plėtrai. Tai taip pat galėtų leisti „Volkswagen“ ir kitiems Europos gamintojams naudoti Kiniją kaip elektromobilių eksporto centrą“, – teigė „Macquarie Capital“ Kinijos akcijų strategijos vadovas Eugene’as Hsiao.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad ši schema gali turėti ir kitą pusę. Kinijos bendrovės, kurios jau investavo didžiules sumas į gamybos lokalizavimą Europoje, tikėdamosi išvengti tarifų, gali atsidurti sudėtingoje padėtyje. Jei minimalios kainos bus per griežtos, dalis tokių investicijų gali prarasti ekonominę logiką. Todėl, analitikų teigimu, sistema turės būti pakankamai lanksti ir atsižvelgti į skirtingus automobilių tipus bei kainų segmentus.
Panašios nuomonės laikosi ir investicinis bankas Morgan Stanley. Banko analitikai pabrėžia, kad nors detalių dar trūksta, pats krypties pakeitimas yra konstruktyvus ir gali paskatinti Kinijos elektromobilių pardavimų augimą Europoje. Didžiausią naudą, jų vertinimu, gautų tokie rinkos lyderiai kaip BYD, SAIC ir Geely.
Kodėl ES ieško kompromiso
Sprendimo fone slypi ne tik automobilių rinka, bet ir geopolitika. ES siekia sušvelninti prekybinius santykius su Kinija tuo metu, kai didėja įtampa su Jungtinėmis Valstijomis ir auga neapibrėžtumas dėl JAV prekybos politikos. Tuo pačiu Briuselis negali ignoruoti Europos automobilių pramonės spaudimo, kuri susiduria su itin agresyvia konkurencija iš pigių Kinijos elektromobilių.
Skaičiai kalba patys už save. Per pirmuosius vienuolika 2025 metų mėnesių Kinija į Europą eksportavo apie 579 tūkst. visiškai elektrinių automobilių. BYD, SAIC ir Geely kartu sudarė maždaug 10–15 proc. šio kiekio. Jų pagrindinis pranašumas buvo kaina: „Morgan Stanley“ duomenimis, vidutinė Kinijoje pagaminto elektromobilio kaina Europoje pernai siekė apie 25 tūkst. eurų, kai bendras importuotų elektromobilių vidurkis buvo apie 30 tūkst. eurų.
Prekybos karo šešėlis niekur nedingo
Papildomi tarifai buvo įvesti po metus trukusio ES tyrimo, kurio metu nustatyta, kad Kinijos gamintojai gauna nesąžiningą konkurencinį pranašumą per valstybės subsidijas. Kinija į tai atsakė smogdama Europos pieno, kiaulienos ir brendžio pramonei. Nuo tada abi pusės derasi, bandydamos išvengti plataus masto prekybos karo.
Minimalios kainos sistema gali tapti kompromisu, kuris sumažintų įtampą, bet kartu reikštų ir aiškų signalą vartotojams: itin pigūs elektromobiliai Europoje gali tapti praeitimi. Jei ši schema bus įgyvendinta, ateityje kainas lems ne tik technologijos ir konkurencija, bet ir politiniai sprendimai, kurie nustatys ribą, žemiau kurios automobilio kaina tiesiog nebegalės nukristi.
Šaltinis: https://www.bloomberg.com/news/articles/2026-01-13/china-ev-makers-rise-as-eu-mulls-minimum-price-to-replace-tariff?srnd=phx-industries-transportation
