Ilgus dešimtmečius „Pioneer“ vardas kėlė pagarbą: legendiniai stiprintuvai, automobilių garso sistemos, plazminiai televizoriai, kuriuos iki šiol prisimena audiofilai. Tačiau šiandien tai jau nebe galinga pasaulinė korporacija, o išskaidytas prekės ženklas, kurio auksinius laikus primena tik pavieniai produktai ir nostalgija.
Kas nutiko bendrovei, kuri lengvai galėjo klestėti ir šiandien – jei ne keletas lemtingų vadovybės sprendimų?
Nuo misionieriaus sūnaus iki novatoriškos garso imperijos
„Pioneer“ istorija prasidėjo nuo vieno žmogaus ambicijos.
Nozomu Matsumoto, gimęs 1905 m. krikščionių misionierių šeimoje, vietoje kunigystės pasirinko techniką. Tai buvo neįprastas kelias tam laikmečiui – tačiau būtent jis atvėrė duris į ateities elektronikos imperiją.
1930-aisiais Matsumoto, prižiūrėdamas garsiakalbius krikščionių misijų centruose, gavo priėjimą prie vakarietiškos technikos – „Philco“ patefonų, RCA garsiakalbių, „Western Electric“ sistemų. Jį taip sužavėjo garso kokybė, kad jis nusprendė sukurti japonišką analogą.
1937 m. pasirodė jo pirmasis produktas – dinaminė garsiakalbių sistema A-8, pavadinta „Pioneer“. Ji sulaukė sėkmės ir tapo atspirties tašku stambesniam verslui.
Per Antrąjį pasaulinį karą „Pioneer“ tapo karinės elektronikos tiekėja – gamino garsiakalbius radijo imtuvams ir aviacijai. Po karo, kai milžiniški zaibatsu konglomeratai buvo išardyti, „Pioneer“ išliko beveik nepaliesta: mažai, lanksčiai kompanijai atsivėrė rinka be senųjų gigantų.
„Hi-Fi“ revoliucija ir šuolis į pasaulio viršūnę
Tikrasis lūžis atėjo 6–7 dešimtmečiais.
- 1953 m. garsiakalbis PE-8 tapo profesionalių studijų standartu ir pirmuoju japonišku produktu, pelniusiu rimtą pripažinimą tarp Amerikos audiofilų.
- 1962 m. „Pioneer Electronic Corporation“ pristatė pirmąją Japonijoje modulinę Hi-Fi sistemą „Separate Stereo“ – vietoje didžiulio radijo-baldo pirkėjas galėjo pats susidėlioti stiprintuvą, imtuvą, grotuvą.
Tai buvo revoliucija: nuo šio momento „Pioneer“ tapo nebe „pigia japoniška kopija“, o inovatoriumi.
Tam didžiulę reikšmę turėjo ir profesionalus vadybininkas Yozo Ishizuka iš „Toshiba“, 1961 m. tapęs prezidentu. Jis pavertė „Pioneer“ globaliu prekės ženklu:
- įrengė garso sistemas 1964 m. Tokijo olimpinėms žaidynėms,
- kūrė gaminių linijas visoms kainų kategorijoms,
- plėtė įmonę į JAV ir Europą.
Aštuntajame dešimtmetyje „Pioneer“ šovė į absoliutų piką:
RT-909, CT-F1250, TX-9800, SA-8800/9800 – iki šiol minimi kaip „aukso amžiaus“ Hi-Fi etalonai.
Tuo metu gimė dar viena aukso gysla – automobilių garso sistema. „Pioneer“ pirmoji montavo originalias sistemas į „Rolls-Royce“ ir „Mercedes“, sukūrė modulinę auto garso architektūrą su atskirais stiprintuvais ir garsiakalbiais.
Iš šono atrodė, kad ši įmonė niekada nesustos.
Kai šeimos ambicijos susiduria su profesionalų vadyba
Ishizukos sėkmė turėjo ir tamsiąją pusę. Žiniasklaida ėmė jį rodyti kaip „Pioneer“ išgelbėtoją, o tai nepatiko Matsumoto šeimai.
Įkūrėjas pradėjo viešai kritikuoti savo vadovą ir 1971 m. iškėlė sūnų Sei į viceprezidentus. Taip prasidėjo ilgalaikis šeimos konfliktas su profesionalų komanda.
Būtent šeimos sprendimai vėliau nulems tai, kad „Pioneer“ pinigai ne kartą bus metami į projektus, kurie „gražiai skamba“, bet ekonomiškai yra pražūtingi.
Pirmas nuosmukio ženklas – televizijos ir „LaserDisc“ avantiūros
Matsumoto šeima nenorėjo likti „tik garso“ įmone.
- 7 dešimtmetyje bandyta įeiti į televizorių rinką, tačiau ši kryptis tik degino pinigus ir 1960-aisiais buvo nutraukta.
- Vėliau atsirado dar didesnis projektas – „LaserDisc“ optinė vaizdo laikmena, paveldėta iš „Philips“.
„LaserDisc“ buvo pažangesnis už VHS – geresnė raiška, kokybė, ilgaamžiškumas. Tačiau:
- negalėjo rašyti vaizdo,
- buvo brangus,
- nišinis.
Japonijoje šį formatą ištempė karaoke rinka, bet pasauliniu mastu jis niekada netapo masei skirta technologija. Vis dėlto „Pioneer“ metų metus liejo į jį pinigus, užuot juos nukreipusi į skaitmenines laikmenas ir augančias naujas sritis.
Po Ishizukos mirties 1982 m. Matsumoto sūnūs visiškai perėmė kontrolę ir „LaserDisc“ virto nebe projektu, o užsispyrusia fiksacija.
Katastrofiškos investicijos ir „prarastasis dešimtmetis“
Devintajame dešimtmetyje, kai Japoniją užklupo „prarastasis dešimtmetis“, „Pioneer“ vadovybė:
- atleido daug oponentų,
- leidosi į abejotinas investicijas.
Tarp jų:
- Holivudo studija „Carolco Pictures“ – nuostolis apie 90 mln. dolerių.
- „Macintosh“ kompiuterių klonai – projektas žlugo, kai Steve’as Jobsas grįžo į „Apple“ ir nutraukė „Mac OS“ licencijavimą.
Paradoksas: tuo pačiu metu tradicinė „Pioneer“ veikla klestėjo:
- automobilių CD grotuvai, nuimami skydeliai, pirmos navigacijos,
- „Pioneer DJ“ ir CDJ serija tapo klubo standartu visame pasaulyje.
Būtent šie pelningi padaliniai uždengdavo nuostolius iš nesėkmingų eksperimentų ir sudarė įspūdį, kad įmonė vis dar „stipri“.
Plazminių televizorių statymas – genialus produktas, pražūtinga ekonomika
Devintojo dešimtmečio pabaigoje Matsumoto broliai nusprendė padaryti paskutinį didelį šuolį – į plazminių televizorių rinką.
- 1997 m. pristatytas PDP-501,
- supirkti konkurentų patentai,
- perimtas NEC plazmos verslas,
- pelningos Hi-Fi gamyklos perorientuotos į plazmos plokštes.
Strategija buvo paprasta: „būsime plazmos karaliai“.
Tačiau pasaulis pasirinko kitą kelią – pigesni ir energetiškai taupesni LCD televizoriai.
2007 m. „Pioneer“ inžinieriai dar kartą padarė neįtikėtiną dalyką – sukūrė „Kuro“ plazminių televizorių liniją, kuri iki šiol laikoma viena geriausių, kada nors sukurtų. Juodos spalvos gylis, kontrastas, spalvų tikslumas – LCD net nepriartėjo.
Imperijos išpardavimas: kas liko iš „Pioneer“?
2009 m. nuspręsta nutraukti plazminių ekranų gamybą. Technologijos ir patentai atiteko „Panasonic“.
Toliau sekė:
- 2014 m. – namų garso padalinys (stiprintuvai, imtuvai) parduotas „Onkyo“, o šiai bankrutavus – atsidūrė „VOXX“ rankose.
- 2015 m. – „Pioneer DJ“ parduota „KKR“ ir pervadinta į „AlphaTheta“.
- 2019 m. – visa „Pioneer“ perėjo Honkonge įsikūrusiai „Baring Private Equity Asia“, įmonėje vyko masinis darbuotojų mažinimas.
Šiandien:
- likusios auto garso sistemos kovoja itin konkurencingoje rinkoje,
- namų garso technika su „Pioneer“ logotipu – tik vienas iš daugelio prekės ženklų, be ankstesnio „kultinio“ statuso,
- tik didžėjų įranga (jau po „AlphaTheta“ vardu) tebėra aukščiausios klasės standartas klubų pasaulyje.
Ką ši istorija sako apie technologijų gigantus?
„Pioneer“ – klasikinis pavyzdys, kaip:
- techninis genialumas negarantuoja ekonominės sėkmės,
- sėkmingas prekės ženklas gali žlugti dėl ambicijų, prasilenkiančių su realybe,
- šeimos valdymas ir emociniai sprendimai gali sugriauti tai, ką kūrė ištisos kartos inžinierių.
Tai istorija apie novatorių, kuris sukūrė geriausius produktus savo rinkoje, bet pralaimėjo tam, kas gamino pigiau, paprasčiau ir masiškiau.
