Telefoniniai ir internetiniai sukčiai Lietuvoje nepranyko, tačiau jų veikla pastaraisiais mėnesiais tapo labiau matoma ir geriau suprantama. Mobiliojo ryšio operatoriams pradėjus aktyviai blokuoti apgaulingus skambučius, paaiškėjo tikrieji atakų mastai – per savaitę fiksuojami šimtai tūkstančių bandymų susisiekti su gyventojais ir išvilioti jų pinigus. Nors apgautųjų telefonu sumažėjo beveik perpus, pavojus išlieka, o sukčiai prisitaiko greičiau nei spėjame priprasti prie naujų saugumo priemonių.
Vienas užfiksuotas pokalbis su sukčiumi atskleidžia, kaip veikia šiandien dažniausiai naudojama schema ir kodėl vienas neatsargus paspaudimas gali kainuoti visus pinigus sąskaitoje.
Kaip atrodo tipinė apgaulė šiandien
Sukčiai vis dažniau nebešaukia, nekelia panikos ir neapsimeta artimaisiais. Naujoji taktika – ramus, mandagus tonas ir tariamai techninė problema. Skambinantis asmuo prisistato mobiliojo ryšio operatoriaus darbuotoju ir praneša, kad baigiasi SIM kortelės galiojimas arba reikia „atnaujinti duomenis“.
Toliau seka esminė dalis – žmogui nurodoma atsidaryti per pokalbių programėlę atsiųstą nuorodą. Skambinančiojo instrukcijos skamba paprastai ir nekaltai: „pirštuku paspauskite ant mėlyno užrašo“, „bus mygtukas „Atidaryti“, po to – „Siųsti užklausą“. Visa tai pateikiama kaip formalumas, reikalingas numeriui pratęsti ar paslaugai aktyvuoti.
Būtent šioje vietoje prasideda tikroji vagystė.
Kodėl vienas paspaudimas yra pavojingas
Ekspertai paaiškina, kad tokios nuorodos dažnai veda į kenkėjiškas programas arba suklastotus puslapius, kurie imituoja bankų ar kitų paslaugų sistemas. Žmogus, pats to nesuprasdamas, suveda prisijungimo duomenis arba patvirtina veiksmus, kuriuos realiu laiku mato ir valdo sukčius.
Svarbiausia detalė – pinigai dažniausiai nurašomi ne „automatiškai“, o su paties žmogaus patvirtinimu. Sukčius suformuoja mokėjimą, o auka, galvodama, kad tvirtina saugumo procedūrą, įveda PIN kodą. Technikos požiūriu viskas atrodo „teisėta“, todėl vėliau pinigus susigrąžinti tampa itin sudėtinga.
Kodėl net supratę, kad tai sukčiai, žmonės vis tiek su jais kalba
Įdomu tai, kad net pasakius skambinančiajam, jog jis sukčius, šie dažnai nesutrinka. Jie ramiai neigia kaltinimus, teigia, kad „taip tik filmuose būna“, ir toliau bando vesti pokalbį savo scenarijumi.
Kai kurie net ima grasinti – esą, jei dabar neatliksite veiksmų, numeris bus išjungtas, o atkurti jį bus galima tik po paros ar dar ilgiau. Skubos jausmas yra vienas stipriausių jų ginklų. Žmogui sudaromas įspūdis, kad jis fiziškai „nespės“ nueiti į saloną ar pasitikrinti informacijos.
Svarbu žinoti: SIM kortelės galiojimas nesibaigia staiga, o operatoriai niekada neprašo atlikti veiksmų per trečiųjų šalių programėles ar siųsti prisijungimo duomenų.
Kas dažniausiai nukenčia
Nors visuomenėje kartais pasigirsta pašaipūs komentarai, realybė kur kas sudėtingesnė. Apsukrūs sukčiai taikosi ne tik į vyresnio amžiaus žmones. Nukentėti gali bet kas – ypač tie, kurie tuo metu yra pavargę, susijaudinę ar sprendžia kitus kasdienius rūpesčius.
Pastaruoju metu fiksuojami atvejai, kai žmonės praranda dešimtis tūkstančių eurų, patikėję tariamais pasiūlymais, kompensacijomis ar „išskirtinėmis galimybėmis“. Vidutinė išviliota suma siekia apie pusantro tūkstančio eurų, tačiau bendra metinė žala jau skaičiuojama milijonais.
Ką realiai daro operatoriai ir kodėl to nepakanka
Nuo rudens mobiliojo ryšio operatoriai pradėjo keistis duomenimis ir taikyti vadinamąsias „virtualias tvoras“. Tai leidžia tikrinti, ar iš lietuviško numerio skambinantis asmuo iš tiesų yra Lietuvoje, ar skambutis ateina iš užsienio. Įtartini skambučiai blokuojami dar nepasiekę gavėjo.
Rezultatai įspūdingi – per savaitę kai kurie operatoriai sustabdo daugiau nei pusę milijono bandymų apgauti žmones. Tačiau sukčiai nuolat keičia numerius, šalis ir techninius sprendimus, todėl visiško saugumo nėra.
Ikiteisminių tyrimų skaičius išlieka didelis, o realus apgautųjų skaičius, pasak pareigūnų, yra dar didesnis – ne visi nukentėję kreipiasi pagalbos.
Kaip apsisaugoti paprastai ir efektyviai
Pagrindinė taisyklė išlieka ta pati: niekada nespauskite nuorodų, gautų per skambutį ar žinutę, net jei skambinantysis kalba įtikinamai. Jokios oficialios įstaigos neprašo prisijungimo duomenų telefonu ir nesiunčia „skubių“ nuorodų per pokalbių programėles.
Jei kyla bent menkiausia abejonė, pokalbį reikia nutraukti ir informaciją pasitikrinti savarankiškai – paskambinti oficialiu numeriu, apsilankyti salone ar prisijungti prie paslaugos tiesiogiai, o ne per gautą nuorodą.
Sukčių schemos keičiasi, bet jų esmė lieka ta pati – pasinaudoti žmogaus pasitikėjimu ir skuba. Kuo daugiau apie tai kalbama, tuo sunkiau jiems rasti naujų aukų.
