Po Atlanto vandenyno bangomis, giliai po Bermudų salynu, slypi struktūra, kurios analogų mokslininkai iki šiol nėra aptikę niekur kitur Žemėje. Tai ne mistiniai Bermudų trikampio pasakojimai ir ne nuskendę laivai, o griežtais geofiziniais duomenimis pagrįstas atradimas, galintis iš esmės pakeisti mūsų supratimą apie vandenynų dugną ir Žemės sandarą.
Uolienų „plaustas“, laikantis ištisą salyną
Seisminiai tyrimai parodė, kad po Bermudais, tiesiai po vandenyno pluta, egzistuoja maždaug 20 kilometrų storio neįprastas uolienų sluoksnis. Paprastai tokioje vietoje jau prasideda Žemės mantija – karšta, lėtai tekanti planetos vidaus sritis. Tačiau Bermudų atveju tarp plutos ir mantijos slypi papildomas, mažesnio tankio sluoksnis.
Mokslininkai jį apibūdina kaip savotišką „uolienų plaustą“, ant kurio, tarsi ant pamatų, laikosi visas Bermudų regionas. Būtent šis sluoksnis, kaip manoma, paaiškina keistą faktą: Bermudų vandenyno dugnas yra pakilęs maždaug 500 metrų, nors regione jau dešimtis milijonų metų nevyksta aktyvus vulkanizmas.
Kodėl tai prieštarauja įprastiems geologijos dėsniams
Pagal klasikinius geologinius modelius, kai vulkaninis aktyvumas baigiasi, karštos mantijos „taškas“ išsenka, o pluta pamažu atvėsta ir grimzta. Tačiau Bermuduose šis scenarijus nesuveikė. Paskutinis ugnikalnių išsiveržimas čia įvyko prieš maždaug 31 milijoną metų, bet regionas iki šiol neišnyko po vandeniu.
Naujasis atradimas leidžia manyti, kad senovinio vulkanizmo metu išsilydžiusi mantijos medžiaga buvo ne iškilusi į paviršių, o įspausta į vandenyno plutą, kur sukietėjo ir tapo tvirta, plūdrumą suteikiančia atrama. Toks reiškinys iki šiol nebuvo stebėtas jokioje kitoje Žemės vietoje.
Senovės Žemės istorijos pėdsakas
Dar daugiau paslapčių atskleidžia Bermudų lavų sudėtis. Jose mažai silicio dioksido, tačiau daug anglies – tai ženklas, kad magma kilo iš itin gilių Žemės sluoksnių. Mokslininkai mano, kad ši anglis į mantiją galėjo patekti prieš šimtus milijonų metų, kai Žemėje egzistavo superkontinentas Pangea.
Atlanto vandenynas, palyginti su kitais vandenynais, yra geologiškai jaunas. Bermudai yra jo vidurinėje dalyje – ten, kur kadaise buvo superkontinento „širdis“. Tai leidžia manyti, kad po salynu slypintis unikalus sluoksnis gali būti tiesioginis labai senų, planetos masto procesų palikimas.
Kodėl Bermudai – išskirtinė vieta Žemėje
Geologai pabrėžia, kad toks storas, mažesnio tankio sluoksnis po vandenyno pluta dar niekur kitur nebuvo aptiktas. Tai reiškia, kad Bermudai nėra tiesiog dar vienas vulkaninis salynas – jie atspindi visiškai kitokį Žemės vidaus evoliucijos kelią.
Pasak tyrėjų, šis atradimas ne tik paaiškina, kodėl Bermudai „neišnyko“, bet ir verčia iš naujo vertinti, kaip formuojasi ir išsilaiko kai kurios vandenynų struktūros. Tai dar vienas įrodymas, kad po mūsų kojomis – arba šiuo atveju po vandenynu – slypi kur kas sudėtingesnė ir paslaptingesnė planeta, nei ilgą laiką manėme.
Bermudų trikampio legendos gali likti fantastikos mėgėjams, tačiau tikroji paslaptis, pasirodo, glūdi ne paviršiuje, o dešimtis kilometrų gilyn Žemės gelmėse.
Šaltinis: „LiveScience“, leidinys: Frazer, W.D., & Park, J. (2025). Bermudos vulkano storasis sluoksnis ir plūdrumas. Geophysical Research Letters, 52, e2025GL118279. https://doi.org/10.1029/2025GL118279
