Po metalo detektoriaus signalo – gyvenimo radinys: žemėje aptiko auksinę „Dievo ranką“

Daugiau nei tris dešimtmečius su metalo detektoriumi ieškojęs Nickas Berry Anglijos lauke aptiko retą auksinį pakabuką, datuojamą IX–X amžiumi. Nedidelio papuošalo ornamentas gali vaizduoti krikščionišką „Dievo rankos“ simbolį, o radinio vertė, preliminariais vertinimais, galėtų siekti dešimtis ar net šimtus tūkstančių svarų sterlingų.

58 metų Northamptono gyventojas radinį aptiko dirbamame lauke netoli Ashmansworth kaimo Hampšyre. Šiose apylinkėse stovi ir Highclere pilis, kurią daugelis televizijos žiūrovų pažįsta iš serialo „Downton Abbey“. Tačiau Berry dėmesį tą dieną patraukė stiprus signalas po žeme.

Keli kastuvo judesiai atidengė aukso blizgesį. Išvydęs papuošalą vyras suprato, kad prieš jį – išskirtinis daiktas. Ilgametė paieškų patirtis leido įtarti anglosaksų laikotarpio dirbinį, nors jo amžių ir paskirtį dar reikėjo įvertinti specialistams.

Auksinis pakabukas išliko beveik nepažeistas

Berry ypač nustebino radinio būklė. Pasak jo, papuošalas atrodė beveik nepriekaištingai, nors žemėje galėjo išgulėti daugiau nei tūkstantį metų.

Preliminariai jis datuojamas IX arba X amžiumi. Manoma, kad tai buvo nešiojamas papuošalas, galėjęs priklausyti pasiturinčiam žmogui ar aukštesnio socialinio sluoksnio atstovui. Tačiau konkretaus savininko tapatybė nežinoma.

Pakabuko paviršiuje matyti nedidelės įdubos, sudarančios ranką primenantį motyvą. Būtent ši detalė paskatino svarstyti, kad papuošalas galėjo turėti religinę reikšmę.

Vis dėlto daikto datavimas, jo savininko padėtis ir ornamento interpretacija yra skirtingi klausimai. Vien iš aukso ar neįprasto piešinio negalima tiksliai nustatyti, kas papuošalą nešiojo ir kokią reikšmę jam suteikė.

Kodėl radinys vadinamas „Dievo ranka“?

Tokią interpretaciją pasiūlė leidinio „Treasure Hunting“ redaktorius Julianas Evanas-Hartas. Jo vertinimu, papuošalo motyvas gali būti susijęs su krikščionišku „Dievo rankos“ atvaizdu.

Šis simbolis sutinkamas vėlyvojo anglosaksų ir vikingų laikotarpių sidabrinėse monetose bei bažnytiniame mene. Todėl panašumas į kitus to meto atvaizdus suteikia pagrindą tyrinėti ir religinę pakabuko paskirtį.

Tačiau „Dievo ranka“ šiuo atveju yra galima ornamento interpretacija. Tai nereiškia, kad specialistai jau galutinai nustatė visas papuošalo aplinkybes. Radinio istorinei vertei svarbus ir pats dirbinys, jo pagaminimo būdas, datavimas bei palyginimas su kitais žinomais artefaktais.

Pakabukas perduotas Britų muziejui

Aptikęs papuošalą Berry apie jį pranešė vietos archeologinių radinių registravimo specialistui. Vėliau objektas perduotas Britų muziejui įvertinti ir oficialiai pripažintas lobiu.

Toks radinys negali būti vertinamas vien pagal jame esančio aukso kainą. Preliminariai minima galima penkiaženklė ar šešiaženklė suma svarais sterlingų – nuo dešimčių iki šimtų tūkstančių svarų. Tačiau tai dar nėra galutinė nustatyta vertė ar patvirtinta pardavimo kaina.

Jeigu radinį įsigytų muziejus, atlygio galėtų sulaukti tiek jį aptikęs žmogus, tiek žemės savininkas. Kol kas nereikėtų skelbti, kad Berry jau gavo konkrečią sumą ar tapo milijonieriumi: tokio rezultato pateikta informacija nepatvirtina.

Per trisdešimt metų nieko panašaus nebuvo radęs

Berry šį pakabuką pavadino savo gyvenimo radiniu. Su metalo detektoriumi jis ieško daugiau nei trisdešimt metų, tačiau teigė iki šiol neaptikęs nieko panašaus.

Šio atradimo išskirtinumą sudaro keli dalykai vienu metu: taurusis metalas, geras išlikimas, daugiau nei tūkstančio metų amžius ir motyvas, galintis susieti nedidelį papuošalą su to laikotarpio religiniu menu.

Vyrui viskas prasidėjo nuo aiškaus detektoriaus signalo ir žemėje pasirodžiusio aukso. Tolesnė radinio istorija jau priklauso nuo specialistų tyrimų – jie turėtų padėti išsiaiškinti, ką iš tiesų reiškė ši prieš daugelį amžių sukurta ranka.