Vakar iš parduotuvės išėjau ne pavargusi nuo pirkinių, o nusivylusi. Atėjau apsipirkti kaip įprastai – ne vien pieno ir duonos, o visai šeimai. Vežimėlis pilnas, prekės savaitgaliui, buičiai, vaikams, šaldytuvui. Ir tada paaiškėjo, kad normaliai atsiskaityti beveik nėra kur: įprastos kasos uždarytos, o visi keliai veda į savitarną.
Kai pilnas vežimėlis tampa jūsų pačių problema
Savitarnos kasos man neatrodo blogas dalykas. Jos patogios, kai turi kelias prekes: kavos pakelį, jogurtą, batoną ar salotas pietums. Tada viskas greita, aišku ir net patogu.
Bet kai vežimėlis pilnas, savitarna tampa ne patogumu, o išbandymu. Reikia viską iškrauti, nuskenuoti, pasverti, sukrauti, sekti ekraną, ieškoti vietos maišams, gaudyti kiekvieną sistemos pranešimą. Jei kas nors nesutampa pagal svorį, jei prekė nenusiskaito, jei reikia patvirtinimo – stovi ir lauki darbuotojo.
Ir tada kyla labai paprastas klausimas: kodėl aš, atėjusi palikti parduotuvėje nemažą sumą pinigų, turiu pati dirbti kasininkės darbą?
Man atrodo neteisinga, kai pirkėjas su pilnu vežimėliu paliekamas vienas prie aparato, kuris akivaizdžiai nėra pritaikytas dideliam savaitiniam apsipirkimui. Tai ne technologijų pažanga. Tai klientui perkelta našta.
Labiausiai gaila šeimų ir vyresnių žmonių
Aš dar galiu susitvarkyti. Supykti, pavargti, bet susitvarkyti. Tačiau vakar galvojau apie žmones, kuriems toks apsipirkimas tampa dar sunkesnis.
Šeimos su vaikais dažnai perka daug. Joms reikia greičio, aiškumo ir normalios kasos, o ne dar vieno chaoso po darbo dienos. Vyresni žmonės taip pat ne visada nori ar gali naudotis savitarnos sistema. Kai kam sunkiau matyti ekraną, kai kam nejauku spaudyti mygtukus, kažkam paprasčiausiai reikia žmogaus pagalbos.
Ir čia nėra jokio „atsilikimo“. Ne visi klientai turi būti verčiami prisitaikyti prie vieno modelio. Parduotuvė turėtų būti patogi ne tik skubantiems su dviem prekėmis, bet ir tiems, kurie perka daug, planuoja savaitę ir renkasi atsakingai.
Dabar susidaro įspūdis, kad pirkėjas su dideliu krepšeliu tampa ne laukiamu klientu, o problema, kurią reikia kuo pigiau „apdoroti“.
Technologijos turi padėti, o ne pakeisti aptarnavimą
Aš nesu prieš savitarną. Bet esu prieš situaciją, kai savitarna tampa vieninteliu realiu pasirinkimu. Prekybos centre turėtų veikti bent viena normali kasa su darbuotoju, ypač tada, kai žmonės apsiperka dideliais kiekiais.
Tai būtų paprastas pagarbos ženklas. Nori greitai pats – eik į savitarną. Turi pilną vežimėlį, perki šeimai, esi vyresnis žmogus ar tiesiog nenori pats skenuoti 60 prekių – gali rinktis įprastą kasą.
Vakar man labiausiai ir pritrūko ne greičio, o pasirinkimo. Atrodė, kad parduotuvė nori mano pinigų, bet nenori suteikti normalaus aptarnavimo.
Po tokios patirties tikrai pagalvoji, ar kitą kartą verta eiti ten pat. Nes apsipirkimas neturėtų baigtis jausmu, kad buvai ne klientas, o nemokamas darbuotojas prie kasos aparato.
