Tai, kas šią žiemą atrodė kaip varginantis šalčio ir sniego maratonas, pavasarį gali virsti netikėta dovana. Specialistai pripažįsta: 2026-ieji gali tapti pirmaisiais metais per ilgą laiką, kai pavasaris prasidės be hidrologinės sausros grėsmės. Tačiau kartu su viltingais signalais atsiranda ir naujų rizikų, kurios gali išryškėti jau artimiausiomis savaitėmis.
Didžiąją teritorijos dalį šiuo metu dengia stora, ilgai išsilaikiusi sniego danga. Hidrologų teigimu, būtent tokio scenarijaus trūko pastaraisiais metais, kai žiemos buvo šiltos, o krituliai – fragmentiški. Šįkart sniegas susikaupė nuosekliai, o tai reiškia realesnę galimybę atkurti vandens balansą dirvožemyje ir vandens telkiniuose.
Sniegas, kuris gali išgelbėti pavasarį
Hidrologijos ekspertai pabrėžia, kad ilgalaikė sniego danga – tai ne tik žiemos atributas, bet ir vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių pavasario pradžios situaciją. Pasak mokslininkų, tokios sąlygos leidžia tikėtis, jog šį kartą pavasario pradžioje nebus skelbiamas hidrologinės sausros perspėjimas – reiškinio, kuris pastaraisiais metais tapo beveik kasmetine norma.
Vertinant bendrą situaciją, šių metų pradžia atrodo išskirtinai palanki. Nors niekas nedrįsta prognozuoti visų ateinančių mėnesių, jau dabar matyti, kad startinė pozicija pavasariui yra gerokai stabilesnė nei ankstesniais metais. Tai reiškia drėgnesnį dirvožemį, mažesnį gruntinio vandens trūkumą ir palankesnes sąlygas žemės ūkiui.
Atšilimas keičia scenarijų
Vis dėlto optimizmas nėra besąlygiškas. Po itin šaltų savaičių, kai temperatūra kai kur krito iki –20 ar net –30 laipsnių, sinoptikai prognozuoja gana spartų atšilimą. Kai kuriose vietovėse temperatūra gali pakilti iki 7–8 laipsnių šilumos, o naktimis jau nebespausti šalčio.
Būtent čia slypi pagrindinė rizika. Staigus atšilimas reiškia intensyvų sniego ir ledo tirpsmą, kuris ne visur gali būti suvaldytas sklandžiai. Ten, kur sniego daug, o infrastruktūra prastai pritaikyta vandens nutekėjimui, gali kilti vietinių potvynių ir trumpalaikių užliejimų.
Du pavasario keliai: idealas arba chaosas
Hidrologai išskiria du galimus artėjančio pavasario scenarijus. Pirmasis – vadinamas „svajonių variantu“. Jei atšilimas vyks lėtai, o naktimis temperatūra vis dar trumpam nukris žemiau nulio, sniegas tirps palaipsniui. Tokiu atveju vanduo spės įsigerti į dirvožemį, papildys gruntinius vandenis ir sumažins sausros riziką iki minimumo.
Antrasis scenarijus – gerokai pavojingesnis. Jei temperatūra kils per greitai, upėse gali formuotis ledo sangrūdos, kurios blokuos vandens tėkmę. Tai gali sukelti staigų vandens lygio kilimą ir lokalinius potvynius, ypač žemumose ir jautriuose regionuose. Tokie reiškiniai nėra masiniai, tačiau jie sunkiai prognozuojami ir gali sukelti realių nuostolių.
Kol kas – ramu, bet stebima atidžiai
Šiuo metu vandens lygiai daugumoje upių išlieka žemi arba vidutiniai, o aukštesni rodikliai fiksuojami tik pavienėse vietose. Specialistai situaciją vertina kaip stabilią, tačiau pabrėžia, kad artimiausios savaitės bus lemiamos. Būtent tada paaiškės, ar šių metų žiema taps lūžio tašku kovoje su pavasarine sausra, ar atneš naujų, netikėtų iššūkių.
Aišku viena – 2026-ieji jau dabar išsiskiria iš pastarųjų metų fono. Ir tai, kas vyks po žiemos, gali tapti svarbiu precedentu ateičiai.
Šaltinis: https://tvn24.pl/tvnmeteo/polska/susza-w-polsce-co-po-zimie-zapowiada-sie-pierwszy-rok-od-lat-st8882420
