Vakarų žvalgybos tarnybos vis garsiau kalba apie scenarijų, kuris dar prieš kelerius metus būtų atrodęs kaip mokslinė fantastika. Pasak dviejų NATO šalių žvalgybos struktūrų, Rusija gali kurti visiškai naujo tipo kosminį ginklą, skirtą masiškai naikinti privačius ryšių palydovus. Pagrindiniu potencialiu taikiniu įvardijamas „Starlink“ tinklas – viena svarbiausių šiuolaikinių kosminių ryšių infrastruktūrų.
Ši informacija, kurią paviešino tarptautinės naujienų agentūros, sukėlė aštrias diskusijas tarp kosmoso saugumo ekspertų. Vieni mano, kad tokio ginklo panaudojimas būtų pernelyg pavojingas net pačiam agresoriui, kiti – kad tai visiškai realus ir sąmoningai bauginantis spaudimo instrumentas.
Ne raketa, o nematomas spąstas orbitoje
Pagal turimą žvalgybinę informaciją, kalbama ne apie įprastas priešpalydovines raketas. Naujoji koncepcija esą remiasi mažų palydovų ar specialių platformų naudojimu, kurios orbitoje išsklaidytų mikroskopinius – vos kelių milimetrų – fragmentus.
Tokios dalelės, judančios milžinišku greičiu, galėtų vienu metu pažeisti ar sunaikinti daugybę palydovų. Pavojingiausia tai, kad fragmentai būtų sunkiai aptinkami, o jų kilmę praktiškai neįmanoma greitai priskirti konkrečiai valstybei. Tai reikštų ne tik techninį smūgį, bet ir politinį chaosą.
Ekspertai pabrėžia dar vieną aspektą – vadinamąjį domino efektą. Sugadinti palydovai patys tampa pavojingomis nuolaužomis, kurios gali smogti kitiems objektams, nepriklausomai nuo to, kam jie priklauso.
Ekspertų nuomonės – diametraliai priešingos
Dalis analitikų skeptiškai vertina tokio ginklo panaudojimo logiką. Jų teigimu, kosmosas yra bendra erdvė, o nekontroliuojamas nuolaužų debesis ilgainiui pakenktų visiems – įskaitant ir pačios Rusijos bei jos partnerių palydovines sistemas.
Kiti su tuo nesutinka. Jie primena, kad pastaraisiais metais Maskva ne kartą demonstravo pasirengimą rizikingiems sprendimams kosmose. Jų vertinimu, mažiau „triukšmingas“, bet sunkiai suvaldomas ginklas galėtų tapti alternatyva atviriems ir tarptautinį pasmerkimą garantuojantiems veiksmams.
Vienas iš Vakarų karinių pareigūnų, cituojamų tarptautinėje spaudoje, situaciją palygino su „dėžės, pilnos raketų, susprogdinimu orbitoje“ – pasekmės būtų masinės ir neatskiriamos nuo kitų sistemų.
Atgrasymas be vieno šūvio
Strateginių studijų specialistai pabrėžia, kad net pats tokio ginklo egzistavimas gali būti naudojamas kaip atgrasymo priemonė. Kitaip tariant, Maskvai nebūtina jo panaudoti realybėje – pakanka sukurti įspūdį, jog tokia galimybė egzistuoja.
Vien suvokimas, kad kosmose galėtų kilti nekontroliuojamas chaosas, būtų rimtas spaudimo svertas tarptautinėse derybose. Tai leistų demonstruoti galią neperžengiant tradicinės karinės eskalacijos ribų Žemėje.
Vladimiras Putinas ir požiūris į kosmoso infrastruktūrą
Rusijos politinė ir karinė vadovybė jau ne vienerius metus atvirai kalba apie kosmosą kaip apie strateginę kovos erdvę. Komercinės palydovinės sistemos Maskvos akimis nebėra neutralios – jos vertinamos kaip potencialūs kariniai objektai.
Pastaraisiais mėnesiais Rusija taip pat skelbė apie naujų priešraketinių sistemų diegimą, galinčių pasiekti žemoje Žemės orbitoje esančius taikinius. Tai rodo kryptingą siekį plėsti karinius pajėgumus už atmosferos ribų.
Elonas Muskas interesai – po didinamuoju stiklu
„Starlink“ tinklas yra vienas ambicingiausių privačių kosminių projektų istorijoje, todėl bet kokia grėsmė jam neišvengiamai paliečia ir jo kūrėją. Palydovų masinis sunaikinimas reikštų ne tik milžiniškus finansinius nuostolius, bet ir precedento sukūrimą, kuris iš esmės pakeistų taisykles kosmose.
Būtent todėl Vakarų sostinėse vis dažniau kalbama apie būtinybę kurti tarptautines normas, ribojančias tokius veiksmus. Tačiau kol kas kosmosas lieka viena mažiausiai reguliuojamų strateginių erdvių.
Karas, persikėlęs į orbitą
Nors žvalgybinė informacija dar nepatvirtinta nepriklausomais šaltiniais, pats faktas, kad NATO analitikai rimtai svarsto masinio palydovų sunaikinimo scenarijų, rodo esminį lūžį. Šiuolaikiniai konfliktai nebėra apriboti sausuma, jūra ar oru – jie vis aktyviau persikelia į Žemės orbitą.
O ten klaidų kaina gali būti tokia didelė, kad pasekmes jaustų visas pasaulis, nepriklausomai nuo to, kas pirmas paspaustų nematomą mygtuką.
Šaltinis: https://natemat.pl/635978,rosja-ma-szykowac-kosmiczna-bron-elon-musk-sie-wscieknie-bo-chodzi-o-jego-biznes
