Prie 2100 metų senumo kario žandikaulio archeologai rado auksinę monetą: jos paskirtis atskleidžia neįprastą senovės tikėjimą

Daugiau nei prieš 2100 metų Kaukazo regione gyvenę žmonės palaidojo jauną karį su ginklais, žirgu ir brangiais daiktais. Tačiau labiausiai archeologus sudomino ne ginkluotė ar įkapės. Prie mirusiojo apatinio žandikaulio gulėjo maždaug aštuonis gramus sverianti auksinė moneta. Tyrėjai mano, kad ji ten atsidūrė neatsitiktinai – pagal senovės graikų tikėjimą tokia moneta galėjo būti skirta sumokėti už mirusiojo sielos kelionę į pomirtinį pasaulį.

Šis neįprastas palaidojimas aptiktas dabartinės Rusijos Krasnodaro krašte, netoli Krymsko miesto esančiame Vinogradnyj-1 archeologiniame komplekse. Kapinynas buvo kasinėjamas dar 2011–2012 metais, tačiau išsamūs radinių tyrimo rezultatai moksliniame žurnale „Russian Archaeology“ paskelbti 2026 metais. Jie atskleidžia, kad senovės Kaukazo gyventojai ne tik palaikė ryšius su graikų pasauliu, bet ir galėjo perimti dalį jo laidojimo papročių.

Jaunas karys buvo palaidotas kartu su žirgu ir ginklais

Archeologai Vinogradnyj-1 kapinyne iš viso nustatė 155 palaidojimus. Dauguma jų datuojami laikotarpiu nuo II amžiaus prieš Kristų antrosios pusės iki I amžiaus prieš Kristų pirmosios pusės.

Ypatingą dėmesį patraukė vienas kapas, įrengtas netoli kapinyno centre buvusios ritualinės erdvės. Jame ilsėjosi maždaug 25–30 metų vyras, kurį tyrėjai laiko aukštą socialinį statusą turėjusiu kariu raiteliu.

Šalia jo palaikų rasti geležiniai ieties, svaidomosios ieties ir strėlės antgaliai, peilis bei kiti daiktai. Kartu palaidotas ir suaugęs žirgas. Išlikusios kamanų detalės bei kitos jojimo įrangos dalys leidžia spręsti, kad žirgas buvo svarbus mirusiojo gyvenime.

Kape taip pat aptikta avies ir kiaulės palaikų fragmentų. Archeologai juos sieja su laidotuvių aukomis arba simboliniu maistu, skirtu mirusiajam.

Toks turtingas palaidojimas leidžia manyti, kad vyras buvo įtakingas savo bendruomenės narys. Vis dėlto tyrėjai negali tiksliai pasakyti, kokias pareigas jis ėjo ar kaip žuvo.

Kodėl mirusiajam prie burnos buvo padėta auksinė moneta?

Vienas reikšmingiausių radinių – po kario apatiniu žandikauliu aptiktas 8,16 gramo svorio auksinis stateras. Tai senovės graikų pasaulyje naudota moneta, priskiriama vadinamajam Lisimacho tipui.

Vienoje monetos pusėje pavaizduotas sudievintas Aleksandras Makedonietis su dievo Amono ragais, kitoje – soste sėdinti deivė Atėnė, laikanti pergalės deivės Nikės figūrėlę.

Tačiau mokslininkams svarbiausia ne vien monetos vertė ar atvaizdai. Jos padėtis šalia mirusiojo burnos primena senovės graikų laidotuvių paprotį, vadinamą Charono obolu.

Pagal graikų mitologiją mirusiųjų sielos turėdavo pasiekti požemio pasaulį, o per mirusiųjų pasaulio upę jas perkeldavo keltininkas Charonas. Už šią kelionę reikėdavo sumokėti, todėl mirusiajam į burną arba šalia jos kartais būdavo įdedama moneta.

Archeologai mano, kad būtent tokią simbolinę paskirtį galėjo turėti ir Kaukaze palaidoto kario auksinis stateras. Vis dėlto tai lieka mokslinė interpretacija, nes vien monetos padėtis neleidžia visiškai tiksliai atkurti žmonių tikėjimo.

Įdomu tai, kad įprastam Charono obolui dažnai būdavo naudojamos nedidelės vertės monetos. O šiuo atveju pasirinktas aukso stateras – daug vertingesnis daiktas, kuris dar kartą pabrėžia neįprastą palaidojimo pobūdį.

Netoliese rasta dar viena auksinė moneta ir paslaptinga šachta

Tyrinėdami kapinyno centrą archeologai aptiko maždaug šešių metrų skersmens ritualinę erdvę. Joje buvo įrengta gili šachta, į kurią vedė devyni laipteliai. Jos dugne, beveik dviejų metrų gylyje, gulėjo antroji auksinė Lisimacho tipo moneta.

Skirtingai nei moneta prie kario žandikaulio, ši nebuvo susijusi su konkretaus žmogaus palaidojimu. Tyrėjai spėja, kad ji galėjo būti palikta kaip religinė auka.

Kitoje tos pačios ritualinės erdvės vietoje aptikti trijų žirgų, jauno jaučio ir kitų gyvūnų palaikai. Tarp jų rastas ir žmogaus dubens kaulo fragmentas.

Archeologai neatmeta galimybės, kad ši vieta buvo naudojama sudėtingoms laidotuvių apeigoms, kuriose galėjo būti aukojami gyvūnai. Tačiau žmogaus kaulo radinys savaime dar neįrodo žmonių aukojimo – jo atsiradimo aplinkybės nėra iki galo aiškios.

Tokie radiniai leidžia manyti, kad ši kapinyno dalis buvo ne tik laidojimo vieta, bet ir svarbus bendruomenės religinio gyvenimo centras.

Ant senovinio indo – pentagrama, kuri anuomet turėjo visai kitą reikšmę

Dar vienas radinys, nustebinęs tyrėjus, buvo nedidelis molinis indas su dviem rankenomis. Ant jo paviršiaus išraižyta penkiakampė žvaigždė – pentagrama.

Šiais laikais šis simbolis dažnai siejamas su įvairiomis okultinėmis tradicijomis, tačiau senovėje jo reikšmės buvo kitokios. Graikų pasaulyje pentagrama galėjo simbolizuoti apsaugą, sveikatą ir gerovę.

Mokslininkai mano, kad ant kario įkapėse rasto indo išraižytas ženklas galėjo atlikti apsauginę funkciją. Galbūt mirusiojo artimieji tikėjosi, kad jis apsaugos karį nuo pavojų, kurie, jų įsitikinimu, galėjo laukti pomirtiniame pasaulyje.

Kape taip pat rastas nedidelis stiklinis indelis, priskiriamas rytinės Viduržemio jūros regiono gamybos tradicijai. Tokie gaminiai rodo prekybinius ir kultūrinius ryšius, kurie anuomet driekėsi gerokai toliau už vietinių genčių gyvenamų teritorijų.

Ištyrę monetas, keramiką, stiklo indus ir žirgo aprangos detales, archeologai šį palaidojimą datavo I amžiaus prieš Kristų pirmuoju trečdaliu.

Šis atradimas ypač svarbus tyrinėjant meotų – senovėje Azovo jūros ir Kubanės upės apylinkėse gyvenusių genčių – istoriją. Jis rodo, kad vietinės laidojimo tradicijos galėjo persipinti su graikų pasaulio religiniais vaizdiniais.

Daugiau nei du tūkstantmečius po žeme išgulėjusi auksinė moneta šiandien pasakoja ne tik apie mirusiojo turtus. Ji leidžia pažvelgti į tai, kaip senovės žmonės suprato mirtį ir ko tikėjosi po jos. Žirgas, ginklai, apsauginis simbolis ir auksas buvo palikti kartu su kariu, kurio vardo niekada nesužinosime. Tačiau jo artimųjų tikėjimas, kad kelionei į kitą pasaulį reikia tinkamai pasiruošti, išliko užfiksuotas archeologiniuose radiniuose.