Pastarosiomis savaitėmis Lietuvos gyventojai vis dažniau sulaukia el. laiškų su iš pirmo žvilgsnio paprasta žinute: esą nurodytas neteisingas pristatymo adresas, todėl siunta negali būti pristatyta. Laiškas atrodo oficialus, mandagus, be gramatinių klaidų, o apačioje – mygtukas „Atnaujinti adresą“. Tačiau būtent čia ir slypi pavojus.
Kodėl šis laiškas toks pavojingas
Sukčiai puikiai išnaudoja kasdienes situacijas. Dauguma žmonių šiandien kažką užsisako internetu – drabužius, dovanas, elektroniką, maistą. Gavus laišką apie galimą pristatymo problemą, natūralu reaguoti greitai, net nesusimąstant.
Būtent skubėjimas ir įprotis pasitikėti automatizuotomis žinutėmis leidžia sukčiams pasiekti tikslą. Paspaudus nuorodą, žmogus dažniausiai nukreipiamas į puslapį, kuris atrodo kaip tikros kurjerių ar prekybos įmonės svetainė. Ten prašoma „patikslinti“ adresą, o neretai – ir suvesti banko kortelės duomenis ar prisijungimus prie internetinės bankininkystės.
Kaip atpažinti, kad tai – apgaulė
Nors laiškai tampa vis profesionalesni, juos vis dar išduoda keli svarbūs ženklai:
Pirmiausia – neaiškus siuntėjas. Laiškas dažnai siunčiamas iš bendro pobūdžio el. pašto adreso, kuris neturi nieko bendro su realiomis pristatymo įmonėmis.
Antra – jokios konkrečios informacijos. Laiške nenurodoma, kokia siunta, kada ji užsakyta, iš kokios parduotuvės. Tik bendras „jūsų užsakymas“.
Trečia – spaudimas veikti nedelsiant. Tekstas dažnai formuluojamas taip, kad sukeltų nerimą: jei neatnaujinsite adreso, siunta bus grąžinta arba sunaikinta.
Ir galiausiai – mygtukas ar nuoroda. Tikros įmonės retai prašo atnaujinti duomenis per el. laiškuose esančias nuorodas, ypač be papildomo patvirtinimo.
Ką daryti gavus tokį laišką
Svarbiausia taisyklė – niekada nespauskite nuorodų laiškuose, jei nesate visiškai tikri dėl jų kilmės. Net jei šiuo metu tikrai laukiate siuntos.
Jeigu kyla abejonių, geriausia patiems prisijungti prie konkrečios parduotuvės ar kurjerių tarnybos svetainės, įvedant adresą naršyklėje ranka. Taip pat galima patikrinti užsakymo būseną programėlėje ar paskyroje, kurioje pirkote.
Jei jau paspaudėte nuorodą ir suvedėte duomenis, reikia nedelsti – kuo greičiau susisiekti su banku, pakeisti slaptažodžius ir stebėti sąskaitos operacijas. Tokiais atvejais laikas yra kritinis veiksnys.
Kodėl tokių laiškų daugėja
Ekspertai pastebi, kad tokio tipo sukčiavimas ypač suaktyvėja prieš šventes ir po jų, kai siuntų srautai išauga. Sukčiams nereikia žinoti, ar žmogus tikrai kažką užsakė – pakanka išsiųsti tūkstančius laiškų ir laukti, kol dalis gavėjų „užkibs“.
Šis metodas vadinamas socialine inžinerija: vietoj techninių spragų išnaudojamos žmonių emocijos – nerimas, skubėjimas, noras išspręsti problemą čia ir dabar.
Paprasta taisyklė, kuri apsaugo
Jei laiškas verčia jus skubėti, spausti, taisyti ar „gelbėti“ situaciją – verta sustoti. Tikros įmonės neskuba jūsų gąsdinti ir nereikalauja jautrių duomenų per vieną paspaudimą.
„Pristatymo adreso klaida“ – tai ne techninė problema, o kruopščiai sukonstruotas masalas. Ir kuo labiau jis atrodo įprastas, tuo svarbiau išlikti budriems. Skaitmeniniame pasaulyje atsargumas šiandien kainuoja daug mažiau nei patiklumas rytoj.
