Raikyta ar nepjaustyta duona: skirtumą pajusite ne prie kasos, o po kelių dienų

Parduotuvėje ranka dažnai pati tiesiasi prie raikytos duonos: atidarai maišelį, išsiimi porą riekelių ir pusryčiai beveik paruošti. Nepjaustytas kepalas atrodo mažiau patogus, tačiau turi savų pranašumų. Ar skiriasi tik patogumas? Ne visai – pjaustymas turi įtakos tam, kaip duona išlaiko drėgmę, o pasirinkta pakuotė gali pakeisti net mėgstamos plutelės pojūtį.

Prie duonos lentynos paprastai renkamės pagal skonį, kainą ir įprotį. Vieni ieško tamsios ruginės, kiti – minkštos sumuštinių duonos, treti neįsivaizduoja pusryčių be traškios plutelės. Tačiau net ir pasirinkus mėgstamą rūšį lieka klausimas: imti jau supjaustytą ar parsinešti visą kepalą?

Svarbiausia atskirti du dalykus: pačios duonos sudėtį ir tai, kas su ja nutinka supjausčius. Jeigu kepalas iškeptas pagal tą patį receptą, vien nuo pjaustymo jis netampa nei prastesnis, nei mažiau maistingas. Tačiau namuose šie du variantai gali elgtis skirtingai, ypač jeigu duoną valgote po truputį ir vienos pakuotės užtenka kelioms dienoms.

Kodėl nepjaustytas kepalas gali ilgiau išlikti malonus valgyti?

Kol kepalas nepjaustytas, jo minkštimą iš išorės dengia plutelė. Atriekus gabalėlį atsiveria vienas pjūvio paviršius, o supjausčius visą kepalą tokių paviršių atsiranda gerokai daugiau. Minkštimas lengviau netenka drėgmės, ypač jeigu riekelės laikomos neuždengtos arba maišelis paliekamas praviras. Todėl vienodomis laikymo sąlygomis nepjaustytas kepalas paprastai geriau išsaugo šviežumo pojūtį. Tokį pasirinkimą rekomenduoja ir „King Arthur Baking“ kepimo specialistai.

Skirtumą lengva pastebėti pusryčiaujant: ant lentelės palikta plona riekelė apdžiūsta greičiau negu likęs kepalas. Tai nereiškia, kad parduotuvėje raikyta duona būtinai bus sausa jau kitą dieną. Sandari pakuotė saugo nuo drėgmės praradimo, todėl gerai uždarytas raikytos duonos maišelis gali pasiteisinti labiau nei netinkamai laikomas nepjaustytas kepalas.

Jeigu duoną pjaustote patys, praktiškas įprotis – atsiriekti tiek, kiek tuo metu suvalgysite, o likusią dalį iškart padėti atgal. Iš anksto visai dienai priraikyta lėkštė atrodo patogiai, bet vakare paskutinės riekelės jau gali būti gerokai sausesnės.

Ar raikytoje duonoje daugiau priedų ir mažiau naudos?

Vien užrašas „raikyta“ apie sudėtį beveik nieko nepasako. Jis nurodo, kad kepalas supjaustytas, tačiau neatskleidžia nei miltų rūšies, nei druskos ar cukraus kiekio. Raikyta duona gali būti viso grūdo, su sėklomis ir trumpu sudedamųjų dalių sąrašu. Nepjaustytas kepalas savo ruožtu nebūtinai bus viso grūdo ar turės mažiau priedų.

Todėl lyginti reikėtų etiketes. Jeigu to paties gamintojo raikytos ir nepjaustytos duonos sudėtis bei maistinė vertė 100 gramų sutampa, pjaustymas esminio maistinės vertės skirtumo nesukuria. Peilis nepašalina skaidulų ir neprideda kalorijų. Didesnę reikšmę turi tai, iš ko duona iškepta ir kiek jos suvalgoma.

Čia atsiranda praktiškas niuansas: riekė nėra tikslus kiekio matas. Namuose atsipjautas storas gabalas gali sverti gerokai daugiau nei plona gamykloje atpjauta riekelė. Todėl pasakymas „suvalgiau tik dvi riekes“ abiem atvejais gali reikšti skirtingą duonos kiekį. Norint tiksliai palyginti porcijas, reikėtų vertinti jų svorį.

Taip pat neverta automatiškai manyti, kad ilgiau minkšta išliekanti raikyta duona būtinai turi daugiau konservantų. Vien iš minkštumo to nustatyti negalima – atsakymo reikia ieškoti sudėties sąraše.

Gražiai supjaustyta duona

Traški plutelė ir minkštos riekelės reikalauja skirtingo laikymo

Mėgstantiems traškią plutelę svarbus ne tik pjaustymas, bet ir pakuotė. Sandarus plastikinis maišelis padeda išlaikyti minkštimo drėgmę, tačiau jame plutelė ilgainiui suminkštėja. Todėl kepykloje traškėjęs kepalas namuose gali tapti visai kitoks, nors skonis iš esmės nepasikeitė. Tai ypač pastebima valgant traškios plutos kvietinę ar raugo duoną.

Raikytai sumuštinių duonai minkšta plutelė dažniausiai netrukdo, todėl ją patogu laikyti originalioje, po kiekvieno naudojimo uždaromoje pakuotėje. O perkant traškų kepalą tenka rinktis, kas svarbiau: ilgiau išlaikyti minkštą vidų ar išsaugoti plutelės traškumą. Vieno laikymo būdo, kuris neribotai išlaikytų abi savybes, nėra.

Šaldytuvas taip pat nėra geriausias sprendimas norint išsaugoti duonos tekstūrą: jame duona gali greičiau sužiedėti. Jeigu matote, kad kepalo laiku nesuvalgysite, praktiškesnis pasirinkimas – dalį užšaldyti. Duonai, kurios etiketėje pateiktos specialios laikymo sąlygos, reikėtų vadovautis gamintojo nurodymais.

Kada verta rinktis raikytą, o kada – visą kepalą?

Raikyta duona patogi tiems, kurie rytais skuba, ruošia sumuštinius į darbą ar mėgsta vienodo storio riekeles. Ji taip pat patogi šaldyti porcijomis: atskirai supakavus kelioms dienoms skirtą kiekį, nereikia atšildyti viso kepalo. Šaldymui duoną verta sandariai supakuoti dar tuomet, kai ji šviežia, o ne laukti, kol pradės džiūti.

Nepjaustytas kepalas labiau tinka mėgstantiems patiems pasirinkti riekės storį ir kaskart atsipjauti tik tiek, kiek reikia. Vieną rytą galima atsiriekti plonai sumuštiniui, kitą – storiau prie sriubos. Tačiau jeigu didelis kepalas namuose nuolat lieka nesuvalgytas, naudingiau pirkti mažesnį arba dalį iškart užšaldyti.

Svarbu nepainioti apdžiūvusios ir supelijusios duonos. Apdžiūvusią, nesugedusią duoną galima panaudoti skrebučiams ar džiūvėsėliams, tačiau pastebėjus pelėsį neužtenka išmesti vienos riekės ar nupjauti dėmelę. Duona porėta, todėl pelėsis gali būti išplitęs giliau, nei matyti iš išorės – tokį kepalą ar jo pakuotę reikia išmesti.

Renkantis prie lentynos verta pagalvoti apie savo rytus: ar duona dingsta per porą dienų, ar paskutinės riekelės nuolat lieka maišelio dugne? Nuo šio atsakymo priklauso daugiau nei nuo paties užrašo „raikyta“. Šviežiai atsipjautas kepalas turi savo malonumą, o paruoštos riekelės – savo patogumą. Geras pasirinkimas bus tas, kurį suvalgysite skaniai ir laiku.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!