Europa stovi ant klimato bedugnės krašto. Naujausios mokslo ataskaitos negailestingos: Senasis žemynas šyla dvigubai greičiau nei likęs pasaulis, o politiniai pažadai atsilieka nuo realybės. Ekspertai įspėja – laikas nustoti tikėtis „švelnaus nusileidimo“ ir pradėti ruoštis scenarijams, kurie dar vakar atrodė neįmanomi.
Prieš dešimtmetį Europos lyderių pasirašyti įsipareigojimai apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 °C šiandien atrodo kaip tolimas ir vis labiau nepasiekiamas miražas. Europos mokslinės klimato kaitos patariamosios tarybos (ESABCC) naujausia analizė brėžia šiurpų ateities paveikslą: jei radikaliai nekeisime kurso, iki 2100 metų vidutinė pasaulinė temperatūra gali pakilti net 2,8–3,3 laipsnio Celsijaus, lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu.
Tai nėra tik skaičiai ataskaitose. Tai – egzistencinė grėsmė žemyno saugumui, ekonomikai ir gyventojų sveikatai. Profesorius Maartenas van Aalstas, vienas autoritetingiausių Europos klimatologų, perspėja: „Europa jau moka kruviną kainą už savo neveiklumą ir politinį lėtumą.“
„Tai ne kvantinė fizika“: kodėl Europa vis dar nepasiruošusi?
Profesorius M. van Aalstas, šiuo metu vadovaujantis Karališkajam Nyderlandų meteorologijos institutui (KNMI) ir dirbantis ESABCC, nevynioja žodžių į vatą. Jo teigimu, prisitaikymas (adaptacija) prie kintančio klimato nėra technologinis stebuklas, kurį dar reikia išrasti. Tai – vadybos ir politinės valios klausimas.
„Užtikrinti Europos saugumą nėra neįmanoma misija. Tai ne kvantinė fizika ir ne skrydis į Marsą. Sprendimai egzistuoja, inžinerinės priemonės yra žinomos. Tai sveiko proto reikalas, tačiau mes vis dar elgiamės taip, lyg turėtume laiko“, – teigia M. van Aalstas.
Eksperto, anksčiau vadovavusio Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus klimato centrui, patirtis humanitarinių krizių srityje leidžia jam vertinti situaciją ne tik per meteorologinę, bet ir per socialinę prizmę. Dabartines ES pastangas taryba vertina kaip „nepakankamas, fragmentiškas ir dažnai reaktyvias, o ne prevencines“.
Naujoji realybė: 3 laipsnių pasaulis
Mokslininkų raginimas ruoštis 3 laipsnių atšilimui yra signalas, kad Paryžiaus susitarimo tikslai slysta iš rankų. Toks temperatūros šuolis reikštų:
- Dvigubai didesnį ekstremalumą: Tai dvigubai daugiau nei optimistinis scenarijus, kuriam ruošėsi pasaulio lyderiai 2015 metais.
- Ribų peržengimą: Daugelis ekosistemų ir žmogaus sukurtų infrastruktūrų (užtvankos, drenažo sistemos, elektros tinklai) nėra pritaikytos tokioms apkrovoms.
- Nuolatinę krizę: Tai, kas anksčiau buvo vadinama „šimtmečio audra“, tampa kasdieniu reiškiniu.
ESABCC rekomenduoja vyriausybėms atlikti „streso testus“ pagal blogiausius scenarijus – panašiai kaip bankai tikrina savo atsparumą finansinėms krizėms, valstybės privalo tikrinti savo atsparumą karščiui ir vandeniui.
Žemėlapis nusėtas tragedijomis: nuo Vokietijos iki Ispanijos
Klimato kaita nebėra ateities prognozė – tai kasdienių žinių suvestinė. Pastarųjų penkerių metų įvykiai rodo, kad klimato sistema tapo neprognozuojama ir „iškreipta“.
- Potvynių teroras: 2021 m. Vokietijos Aro slėnio tragedija (134 aukos) ir 2024 m. katastrofa Valensijoje (229 aukos) parodė, kad net turtingiausios Europos šalys neturi adekvačių ankstyvojo perspėjimo sistemų staigiems potvyniams.
- Portugalijos audros (2026 m.): Šią savaitę Portugaliją talžanti precedento neturinti audrų serija jau nusinešė 16 gyvybių ir padarė nuostolių už beveik milijardą eurų.
- Mirtinas karštis: Tyrimai rodo, kad vasaros karščio bangos Europoje kasmet pražudo dešimtis tūkstančių žmonių. Didžioji dalis šių mirčių tiesiogiai siejama su iškastinio kuro deginimo sukelta temperatūros kaita.
„Prieš 20 metų, kalbėdami apie tokius kataklizmus, būtume rodę į besivystančias šalis Azijoje ar Afrikoje. Šiandien matome, kad Europa yra pažeidžiama. Mes pastatėme savo miestus ir infrastruktūrą klimatui, kuris daugiau nebeegzistuoja“, – pabrėžia M. van Aalstas.
Būtini pokyčiai: ką siūlo ekspertai?
Ataskaitoje pateikiamas konkrečių veiksmų planas, kurio ES privalo imtis nedelsiant, jei nori išvengti socialinio ir ekonominio kolapso:
- Privalomi rizikos vertinimai: Klimato rizikos analizė turi tapti privaloma visuose sektoriuose – nuo statybų iki sveikatos apsaugos.
- Integracija į politiką: Atsparumas klimato kaitai negali būti tik Aplinkos ministerijos rūpestis. Tai turi būti integruota į finansų, transporto, žemės ūkio ir energetikos strategijas.
- Finansavimo didinimas: Taryba pabrėžia, kad dabartinės investicijos į apsaugos priemones (pylimus, žaliąją infrastruktūrą, aušinimo centrus) yra apgailėtinai mažos. Reikalingas masinis privačiojo kapitalo pritraukimas.
- Ankstyvojo perspėjimo sistemos: Jos turi būti tobulinamos, kad pasiektų kiekvieną gyventoją realiuoju laiku, ir, svarbiausia, kad žmonės žinotų, kaip elgtis gavus pranešimą.
Išvada: adaptacijos ribos artėja
van Aalstas, taip pat prisidėjęs prie Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitų rengimo, baigia pokalbį niūria, bet blaivia nata. Nors adaptacija yra būtina, ji nėra visagalė.
„IPCC aiškiai sako: jei temperatūra kils toliau, mes pasieksime ribą, kai prisitaikyti taps nebeįmanoma. Mes negalime pastatyti sienų, kurios sulaikytų vandenyną, jei jis kils kelis metrus. Mes negalime vėsinti miestų, jei lauke bus 50 laipsnių karščio. Rizika auga sparčiau nei mūsų gebėjimas statyti užtvankas“, – reziumuoja profesorius.
Europa stovi kryžkelėje: investuoti į radikalų atsparumą dabar arba mokėti nepakeliamą kainą už atstatymo darbus vėliau. Laikas diskusijoms baigėsi – prasidėjo išgyvenimo era.
Šaltinis: https://wydarzenia.interia.pl/zagranica/news-ryzyko-szybko-rosnie-ekspert-z-wezwaniem-do-europy-ostrzega,nId,22601389
