Ilgą laiką Kremlius bandė pūsti miglą į akis, neva Vakarų sankcijos neveikia, o karinė pramonė tempia šalį į šviesų rytojų. 2023 ir 2024 metais skaičiai iš tiesų atrodė įspūdingai – milžiniškos valstybinės išlaidos sukūrė dirbtinį bumą. Tačiau atėjo 2026-ieji, ir iliuzijos baigėsi. Ekonomistai vienbalsiai tvirtina: Rusijos ekonomikos variklis užspringo, o užsitęsusio karo kaina dabar gula tiesiai ant eilinių piliečių pečių.
Situacija Maskvoje keičiasi kardinaliai. Buvęs augimas, kurį skatino ginklų gamyba, išsikvėpė, o naftos dolerių upės senka. Valdžiai tenka priimti nepopuliarius sprendimus, kurie palies kiekvieno ruso piniginę.
Mokesčių kilpa veržiasi: brangs viskas nuo duonos iki telefonų
Kadangi pinigų karui reikia vis daugiau, o pajamų surenkama mažiau, valdžia nusprendė griebtis patikimiausio būdo biudžetui papildyti – įkišti ranką į gyventojų ir verslo kišenes. Nuo šių metų sausio Rusijoje įsigalioja skaudūs pokyčiai.
Pirmiausia, didinamas pridėtinės vertės mokestis (PVM). Jis kyla nuo 20 iki 22 procentų. Tai reiškia, kad automatiškai brangsta beveik visos prekės ir paslaugos parduotuvėse. Tačiau tai dar ne viskas. Valstybė nusprendė „papurtyti“ ir smulkųjį verslą. Anksčiau PVM mokėti turėjo tik didesnės įmonės, o dabar ši kartelė nuleista drastiškai – mokesčių inspektoriai pasibels net į tas įmones, kurių apyvarta siekia vos 10 milijonų rublių (vietoj buvusių 60 mln.). Be to, planuojamas naujas mokestis elektronikos prekėms, tad naujas telefonas ar kompiuteris daugeliui taps prabangos preke. Planas paprastas – iš žmonių „išgręžti“ papildomą trilijoną rublių.
Aukso gysla senka: nafta nebeišgelbės
Rusijos biudžetas metų metus laikėsi ant naftos ir dujų eksporto, tačiau 2026-ieji žada būti liesi. Pasaulinėje rinkoje naftos yra per daug, todėl jos kaina krenta. Prognozuojama, kad „Brent“ naftos kaina gali nusiristi iki 60 dolerių už barelį.
Tai yra katastrofa Kremliaus planams. Pirmą kartą nuo pandemijos laikų valstybės pajamos bus gerokai mažesnės nei planuota. Tikimasi, kad į biudžetą neįkris trilijonai, kurių taip reikia karinei mašinai. Vakarų sankcijos, kurios iš pradžių atrodė lėtos, dabar veikia visu pajėgumu, smaugdamos energetikos sektorių.
Viskas – frontui, nieko – civiliams
Nepaisant to, kad ekonomika vos juda (prognozuojamas vos 1 proc. ar dar mažesnis augimas), karinės išlaidos nemažėja. Milžiniška biudžeto dalis – beveik 13 trilijonų rublių – ir toliau skiriama armijai ir ginkluotei.
Tai sukuria paradoksalią ir pavojingą situaciją. Civilinis sektorius, kuris turėtų kurti gerovę žmonėms, yra paliktas likimo valiai. Investicijų nėra, gamyba stringa, o infliacija „valgo” atlyginimus. Siekdamas suvaldyti kainų kilimą, Centrinis bankas laiko kosmines palūkanų normas (apie 16 proc.), o tai reiškia, kad verslui pasiskolinti pinigų plėtrai yra praktiškai neįmanoma. Rusijos ekonomika tampa zombiu – ji gyva tik tol, kol valstybė pumpuoja pinigus į tankų gamybą, tačiau paprastiems žmonėms gyvenimas tampa vis brangesnis ir sudėtingesnis.
Šaltinis: https://www.fr.de/wirtschaft/russlands-wirtschaft-stehen-weitere-verluste-bevor-hoehere-steuern-werden-zur-last-zr-94110080.html

Tai melas Rusijos ekonomika tikrai nesmunka o kyla nereikia fantazuoti!
Petriuk,ar pradinę be pataisų baigei?