Lietuvą sukausčius kone tris dešimtmečius nematytam speigui, šis rytas daugeliui vairuotojų prasidėjo ne nuo kelionės į darbą, o nuo akumuliatoriaus tylos. Po rekordiniu šalčiu pažymėtos nakties techninės pagalbos linijos vos spėjo priimti skambučius – vien didžiausia šalies draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ nuo 6 val. ryto iki pusiaudienio sulaukė daugiau nei 300 klientų kreipinių. Pagrindinė priežastis kartojosi beveik visur: automobiliai po itin šaltos nakties neužsivedė.
Praėjusią naktį Lietuvoje fiksuota žemiausia oro temperatūra per beveik 30 metų, todėl speigas tapo rimtu išbandymu ne tik žmonėms, bet ir technikai. Praktikoje tai reiškė vieną paprastą dalyką – dešimtys, o gal net šimtai automobilių ryte tapo ne transporto priemone, o nejudančiu metalo gabalu.
Speigas „atjungė“ automobilius: kaltininkas dažniausiai vienas
Pasak „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovo Artūro Juodeikio, šios dienos situacija tik patvirtino seną taisyklę: šalčio smūgis greičiausiai atidengia tas automobilio vietas, kuriose seniai buvo atidėlioti sprendimai.
„Šis rytas parodė, kaip staigus temperatūros kritimas gali sugriauti vairuotojų kasdienius planus. Dažniausia šįryt neužsivedusio automobilio priežastis – išsikrovęs akumuliatorius“, – sako A. Juodeikis. Jo teigimu, pastaraisiais metais Lietuvoje nebuvo didesnių šalčių, todėl dalis vairuotojų akumuliatoriaus keitimą atidėliojo, o staigus atšalimas parodė, kad senesni ar nusidėvėję akumuliatoriai tampa viena dažniausių problemų.
Šalčiai ypač negailestingi baterijoms: net ir nedidelis nusidėvėjimas, kuris įprastomis sąlygomis dar „atlaikytų“, speige virsta visišku pajėgumo kritimu. Rezultatas – starteris suka vangiai arba nebesuka visai, o vairuotojas lieka be pasirinkimo.
Daugiausia skambučių – iš didmiesčių, bet laukimo laikas ilgėja
Kaip teigia draudimo bendrovės atstovas, daugiausia techninės pagalbos iškvietimų sulaukta didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje ir Kaune. Tai logiška: didžiausia automobilių koncentracija reiškia ir didžiausią problemų bangą.
Tiesa, ši banga turėjo ir kitą pusę – pagalbos teko laukti ilgiau nei įprastai.
„Dėl smarkiai išaugusio poreikio mūsų techninės pagalbos kelyje atvykimo laikas gali būti ilgesnis. O dėl daugybės skambučių gali tekti ilgiau palaukti, kol operatoriai atsilieps“, – sako A. Juodeikis, pabrėždamas, kad bendrovė siekia kuo greičiau padėti visiems laukiantiems.
Tokie rytai atskleidžia realybę, apie kurią dažnai susimąstoma per vėlai: techninė pagalba turi ribotą pajėgumą, o masinis speigas visą sistemą užverčia vienu metu. Kitaip tariant, net ir turint visas paslaugas, kartais tiesiog tenka stovėti eilėje.
Techninė pagalba – ne tik tiems, kurie turi kasko
Speigas Lietuvoje kasmet pateikia naujų staigmenų, tačiau būtent žiema dažniausiai primena, kiek svarbus tampa draudimo pasirinkimas. Ne vienam vairuotojui šįryt teko spręsti, ar pagalbos ieškoti patiems, ar turėti realią galimybę gauti techninę pagalbą per draudiką.
Pasak eksperto, šaltuoju sezonu problemų sąrašas dažniausiai panašus: išsikrovę akumuliatoriai, sugedusios užvedimo žvakės, generatoriaus problemos, taip pat užklimpimas apsnigusiame, nenuvalytame kelyje. Kitaip tariant, žiemą automobilis gali sustoti ne tik dėl vairuotojo klaidos, bet ir dėl aplinkos, kurios jis nekontroliuoja.
A. Juodeikis pabrėžia, kad plačiausia apsauga, įskaitant visapusę techninę pagalbą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, paprastai gaunama pasirenkant kasko draudimą. Tačiau rinkoje vis dažniau atsiranda alternatyva – papildomas apsaugas galima įsigyti ir prie privalomojo TPVCA draudimo.
„Jų veikimo principas panašus į kasko draudimą, tačiau vairuotojas papildomai gali įsigyti tik vieną konkrečią ar kelias jam aktualias apsaugas, pavyzdžiui, techninę pagalbą“, – aiškina ekspertas. Pasak jo, tai gali būti sprendimas tiems, kurie nenori pilno kasko, bet siekia daugiau saugumo kasdienėse situacijose.
Kodėl automobiliai masiškai neužsiveda būtent tokiais rytais?
Nors speigas atrodo kaip „netikėtas reiškinys“, automobilių gedimai tokiomis naktimis – visiškai nuspėjami. Akumuliatorius šaltyje praranda dalį galios, o varikliui tuo pačiu metu reikia daugiau energijos užsivesti. Tai reiškia dvigubą smūgį: mažiau jėgos ir didesnis poreikis.
Kai šaltis smogia staigiai, į paviršių išlenda ir kitos problemos – senesnė alyva tampa tirštesnė, starteris patiria didesnę apkrovą, gali pradėti streikuoti uždegimo sistema, o dyzeliniuose automobiliuose papildomai išryškėja rizika dėl prastesnės degalų kokybės ar parafinų.
Speigas tapo priminimu: žiema neleidžia „atidėlioti iki pavasario“
Šis rytas daugeliui vairuotojų tapo aiškia pamoka: žiemą techniniai sprendimai negali būti atidėliojami vien dėl to, kad kelis metus buvo švelnesnės sąlygos. Speigas, net jei pasitaiko retai, visada yra ekstremalus egzaminas.
O tokio egzamino Lietuva šiandien neišlaikė masiškai – ne todėl, kad žmonės nemoka vairuoti, o todėl, kad dalis automobilių tiesiog nebuvo paruošti šalčiui, kurio nebuvo… beveik 30 metų.
Jei nori – galiu šį tekstą dar papildomai „sustiprinti“ naujienų portalo formatu: su trumpu lead’u, vietos orų kontekstu (Šeduva / Akmenė / Utena ir pan.), citatų suformavimu bei stipresne pabaigos pastraipa (įspėjimas / ką daryti rytoj ryte).
