Sacharos dykuma, milžiniškas smėlio ir uolų plotas Šiaurės Afrikoje, laikoma viena sausiausių vietų Žemėje, gali netrukus nustebinti pasaulį. Naujas Čikagos Ilinojaus universiteto (UIC) mokslininkų tyrimas, paskelbtas žurnale „npj Climate and Atmospheric Science“, prognozuoja, kad iki XXI amžiaus pabaigos kritulių kiekis Sacharoje gali padidėti net 75 %. Šis straipsnis aiškiai ir išsamiai supažindina su šio tyrimo rezultatais, priežastimis ir galimomis pasekmėmis, padėdamas suprasti, kaip klimato kaita keičia mūsų planetos veidą ir ką tai reiškia žmonėms.
Sacharos dabartis: sausiausia Žemės vieta
Sacharos dykuma, užimanti apie 9 milijonus kvadratinių kilometrų, yra atšiauri vieta, kur per metus iškrenta vos 7,5 cm kritulių – tai dešimt kartų mažiau nei, pavyzdžiui, Čikagoje. Smėlio kopos, uolos ir retos oazės formuoja kraštovaizdį, kuris dažnai vadinamas „negyvąja zona“. Tačiau moksliniai duomenys rodo, kad Sacharos klimatas ne visada buvo toks sausas. Prieš tūkstančius metų, vadinamuoju „žaliuoju Sacharos laikotarpiu“ (apie 10 000–5 000 m. pr. Kr.), čia plytėjo pievos, upės ir ežerai, o regione klestėjo gyvybė. Dabar mokslininkai teigia, kad dalis šios drėgnesnės praeities gali sugrįžti.
Tyrimo esmė: 75 % daugiau kritulių
UIC mokslininkų komanda, vadovaujama Thierry Ndetatsin Taguela, analizavo 40 skirtingų klimato modelių, kad prognozuotų vasaros kritulių pokyčius Afrikoje nuo 2050 iki 2099 m., lygindami juos su istoriniais duomenimis (1965–2014 m.). Tyrime buvo nagrinėjami du šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo scenarijai: vidutinis ir aukštas. Rezultatai atskleidė stulbinančias tendencijas:
- Sacharos dykuma: kritulių kiekis gali padidėti iki 75 %, palyginti su dabartiniu lygiu.
- Pietryčių Afrika: kritulių padaugės apie 25 %.
- Pietų ir Centrinė Afrika: kritulių augimas sieks apie 17 %.
- Pietvakarių Afrika: priešingai, čia kritulių sumažės apie 5 %, regionas taps dar sausesnis.
Šie pokyčiai reiškia, kad Sacharoje kritulių kiekis gali beveik padvigubėti, o tai yra neįtikėtinas posūkis regione, kuris šimtmečius buvo laikomas vienu sausiausių pasaulyje.
Kodėl Sachara gali tapti drėgnesnė?
Pagrindinė kritulių augimo priežastis – visuotinis atšilimas, keičiantis atmosferos cirkuliacijos modelius. Šiltesnis oras gali sulaikyti daugiau drėgmės, todėl tam tikruose regionuose formuojasi intensyvesni lietūs. Sacharos atveju svarbų vaidmenį atlieka vadinamoji „Vakarų Afrikos musonų sistema“, kuri dėl šylančio klimato gali stiprėti ir atnešti daugiau drėgmės į dykumą. Be to, šiltesni vandenynai, ypač Atlanto vandenynas, prisideda prie drėgnesnių oro masių formavimosi, kurios pasiekia Sacharą.
Ką tai reiškia pasauliui?
Jei mokslininkų prognozės pasitvirtins, Sacharos dykuma gali iš dalies prarasti savo „negyvosios zonos“ statusą. Padidėjęs kritulių kiekis galėtų:
- Atgaivinti ekosistemas: Kai kurios dykumos dalys gali vėl tapti pievomis ar net miškais, pritraukdamos daugiau augalijos ir gyvūnijos.
- Pakeisti žemės ūkį: Drėgnesnės sąlygos galėtų padaryti tam tikras sritis tinkamesnes žemdirbystei, o tai būtų itin svarbu sparčiai augančiai Afrikos populiacijai.
- Sukelti iššūkių: Staigus kritulių padidėjimas gali sukelti potvynius, ypač jei regionai nėra pasiruošę tokiems pokyčiams. Reikės investuoti į infrastruktūrą, pvz., drenažo sistemas ar užtvankas.
Tačiau šie pokyčiai turės įtakos ne tik Afrikai. Klimato modeliai rodo, kad drėgnesnė Sachara gali paveikti globalius oro srautus, potencialiai keisdama kritulių modelius Europoje, Azijoje ar net Šiaurės Amerikoje. Be to, Afrikos regionų ekonomikos, priklausančios nuo žemės ūkio, gali patirti tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių, priklausomai nuo to, kaip jos prisitaikys prie naujų sąlygų.
Kaip pasiruošti pokyčiams?
Mokslininkai pabrėžia, kad būtina jau dabar pradėti planuoti prisitaikymo strategijas:
- Potvynių valdymas: Regionai, kuriuose kritulių padaugės, turi investuoti į infrastruktūrą, kad apsisaugotų nuo potvynių.
- Žemės ūkio inovacijos: Sausrai atsparių pasėlių kūrimas ir drėkinimo sistemų tobulinimas padės išnaudoti naujas galimybes.
- Ekologinė apsauga: Svarbu užtikrinti, kad auganti augalija ir gyvūnija būtų apsaugota nuo pernelyg intensyvaus žmogaus poveikio.
Iššūkiai ir viltis
Nors drėgnesnė Sachara skamba kaip vilties ženklas, mokslininkai įspėja, kad klimato kaita yra sudėtingas procesas. Kai kurios Afrikos dalys, pavyzdžiui, pietvakarių regionai, gali tapti dar sausesnės, o tai sukels naujų iššūkių maisto saugumui ir vandens tiekimui. Be to, kritulių padidėjimas Sacharoje nereiškia, kad visa dykuma akimirksniu virs žaliuojančia oaze – pokyčiai vyks laipsniškai ir ne visos sritys bus vienodai paveiktos.
Kodėl tai svarbu kiekvienam?
Sacharos transformacija yra tik dalis platesnių klimato kaitos procesų, kurie liečia visą pasaulį. Šie pokyčiai primena, kad mūsų planeta yra dinamiška sistema, kur vieno regiono pokyčiai gali turėti toli siekiančių pasekmių. Suprasdami šias tendencijas, galime geriau pasiruošti ateičiai – nuo žemės ūkio planavimo iki stichinių nelaimių prevencijos. Tai taip pat kvietimas veikti: mažindami šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, galime sulėtinti ekstremalius klimato pokyčius ir palengvinti prisitaikymą prie naujos realybės.
Sacharos dykumos galimas „žalėjimas“ yra ne tik mokslinis atradimas, bet ir vilties simbolis, rodantis, kad net atšiauriausios Žemės vietos gali keistis. Tačiau šie pokyčiai kelia ir atsakomybę – turime išmokti išnaudoti galimybes ir kartu apsisaugoti nuo iššūkių, kuriuos atneš besikeičianti planeta.
