Australija pasveikino pirmuosius klimato migrantus iš Tuvalu — mažytės Ramiojo vandenyno šalies, kuri per kelis artimiausius dešimtmečius gali visiškai atsidurti po vandeniu. Tai ne vien pavieniai atvejai ir ne spontaniška žmonių banga. Prasidėjo precedento neturintis procesas, kurį istorikai tikrai vadins lūžio tašku: suplanuotas, teisėtas ir laipsniškas visos nacionalinės bendruomenės perkėlimas į kitą žemę.
Šį žingsnį abi šalys patvirtino per „Reuters“. Nors atvykėlių grupė dar nedidelė, jos reikšmė pranoksta vien Ramiojo vandenyno regioną. Pirmą kartą oficialiai pripažinta, kad migracija gali tapti geriausiu atsaku į nuolatinį valstybės teritorijos praradimą dėl klimato kaitos.
Kur yra Tuvalu ir kodėl ji pirmoji atsidūrė ant ribos
Tuvalu sudaro devyni atolai ir koralinės salos, tarp Australijos ir Havajų. Čia gyvena apie 11 tūkst. žmonių, o vidutinis žemės aukštis virš jūros lygio — vos du metrai. Kai kur sausumos juosta tokia siaura, kad namai stovi tarp vandenyno ir kelio, o sostinėje Funafutyje vaikai žaidžia futbolą tiesiog oro uosto take, nes nėra atviros erdvės.
Jūros lygio kilimas čia — ne teorija. Per tris dešimtmečius vanduo pakilo 14–15 centimetrų ir augimo tempas tik didėja. Potvyniai, druskingas geriamasis vanduo, sunaikinti derliai ir infrastruktūra tapo kasdienybe. NASA skaičiuoja, kad iki 2050 m. pusė Funafučio gali būti po vandeniu, o blogiausiu scenarijumi, pakilus jūrai dviem metrais, užlietos liktų net 90 procentų pagrindinės salos.
Naujas susitarimas: migracija kaip „orus mobilumas“
2023 m. Australija ir Tuvalu pasirašė Falepili sąjungos susitarimą. Jis numato iki 280 vizų per metus, kurios atsitiktine tvarka skiriamos Tuvalu piliečiams. Kvotos ribojamos sąmoningai — kad valstybė neprarastų visų svarbiausių specialistų ir išlaikytų bent minimalų institucijų funkcionavimą.
Australijos užsienio reikalų ministrė Penny Wong tai vadina „oraus mobilumo“ modeliu. Migrantai turi teisę legaliai gyventi, dirbti, mokytis, naudotis sveikatos priežiūra bei socialinėmis paslaugomis beveik tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip Australijos piliečiai. Tuo pačiu jie nepraranda teisės grįžti namo, jei aplinkybės kada nors pasikeistų.
Programos populiarumas parodė mastą. Pirmajam burtų traukimui užsiregistravo daugiau nei 8700 žmonių. Per pirmąsias paraiškų savaites pateikta 1124 paraiškos, atstovaujančios 4052 asmenims. Tai reiškia, kad trečdalis visos šalies jau stojo į eilę galimam išvykimui.
Migracija vyksta ne chaotiškai, o ramiai ir suplanuotai
Australija ruošiasi „švelniam nusileidimui“. Migrantai nebus sutelkti viename mieste. Jie keliaus į regionus, kuriuose jau yra Ramiojo vandenyno salų bendruomenių — Melburną, Adelaidę, Kvinslandą ir net į mažesnius miestus, tokius kaip Naracoortas Pietų Australijoje. Tai leidžia remtis esančiais darbo ryšiais ir socialiniais tinklais, o pats perėjimas tampa mažiau trauminiu.
Tai pirmasis pasaulyje atvejis, kai migracija iš anksto suderinta, paremta tarptautiniais susitarimais ir vykdoma drauge išlaikant valstybės teisinį tęstinumą.
Žmonės už skaičių: kas išvyksta ir kaip jie jaučiasi
Tarp pirmųjų migrantų — labai skirtingi gyvenimai ir istorijos. Tris vaikus auginanti odontologė, planuojanti dirbti su australų čiabuvių bendruomenėmis. Pirmoji šalies moteris, tapusi krautuvo vairuotoja. Pastorius, pasirengęs rūpintis dvasiniu diasporos gyvenimu.
Manipua Puafolau pabrėžia, kad tai ne tik fizinis saugumas. Tai bandymas išsaugoti bendruomenę, kalbą, tapatybę ir prasmę. Tuvalu ministras pirmininkas Feleti Teo ragina tautiečius nepamiršti savo tradicijų, net jei namai pasitrauks po vandeniu.
Valstybė be teritorijos: ar tai apskritai įmanoma?
Tuvalu nori, kad pasaulis pripažintų jos valstybingumą net tuo atveju, jei sala fiziškai išnyks. Vyriausybė siekia tarptautinių susitarimų, kurie garantuotų valstybinį tęstinumą, jūrų sienų statusą ir suverenes teises, jeigu žemė būtų prarasta.
Lygiagrečiai vyksta „skaitmeninės valstybės“ projektas: salos skenuojamos 3D formatu, archyvai perkeliami į virtualią erdvę, o institucijos ruošiamos veikti internetu. Tai skamba kaip mokslinė fantastika, tačiau šiandien — tai vienintelis kelias bandant išsaugoti tai, kas iki šiol buvo savaime suprantama.
Tai globalus perspėjimas
Tuvalu — maža valstybė, tačiau jos situacija tampa simboliu kitoms pakrančių zonoms. NASA duomenimis, jūros lygio kilimas nuo 1990 m. padvigubėjo. Kai kur, pavyzdžiui, Meksikos įlankoje, jis trigubai didesnis nei pasaulio vidurkis.
Tarptautinė teisė iki šiol beveik nekalbėjo apie klimato migrantus. Todėl Australijos ir Tuvalu modelis gali tapti pavyzdžiu ateities sprendimams, kai klimato krizė palies šimtus milijonų žmonių. Australijai tai — politinis ir socialinis išbandymas. Tuvalu — skausminga, bet apgalvota kelionė atsisveikinant su gimtine.
Pabaiga: lėtos katastrofos kronika
Pirmieji migrantai jau atskrido. Po jų atvyks kiti. Procesas tęsis metus ir dešimtmečius. Tai ne vienkartinė tragedija, o lėtas pasaulinio atšilimo dienoraštis, rašomas žmogaus gyvenimais.
Tuvalu pamažu grimzta, o kartu su ja nyksta iliuzija, kad klimato kaita — tolima, hipotetinė ir kažkieno kito problema. Dabar tai tampa tikrove, kuri nebeklausia, ar tikime prognozėmis. Ji tiesiog ateina.
Šaltinis: https://zielona.interia.pl/klimat/news-kraj-znika-pod-woda-ludzie-odchodza-pierwsza-taka-migracja-n,nId,22498149
