Naujieji metai prasideda tikru žiemišku šaltuku, o kartu su minusine temperatūra į pavojų patenka ir dalis siuntų. Ne visi susimąsto, kad tam tikri daiktai, keliaudami per sandėlius, paštomatus ar transportuojami šaltyje, gali būti nepataisomai sugadinti. Todėl, kai termometras nukrenta žemiau nulio, svarbu ne tik tinkamai supakuoti siuntą, bet ir žinoti, kokių produktų apskritai geriau nesiųsti.
„DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila pabrėžia, kad žiemos sezonu pakuotės kokybė tampa kritiškai svarbi. Pasak jo, temperatūros svyravimai, drėgmė, sniegas ir ledas gali greitai pažeisti siuntos turinį, o tai reiškia nuostolius ir siuntėjui, ir gavėjui. Laiku atsiimta siunta ir atsakingai parinktos pakavimo medžiagos padeda išvengti šalčio padarinių ir garantuoja, kad gavėją pasieks tokia pat būklė, kokios buvo išsiųsta.
Daiktai, kurie šalčio „nebijo“, ir tie, kuriems jis – tikra katastrofa
Šaltuoju metų laiku kai kurie produktai yra ypač jautrūs. Todėl prieš supakuodami siuntą, verta kritiškai pagalvoti, ar pasirinktas turinys tikrai saugus kelionei.
Kosmetika ir kūno priežiūros priemonės dažnai reaguoja į šalčius. Užšąlę ingredientai gali kristalizuotis, pakinta konsistencija, spalva, o kai kuriais atvejais — ir produkto formulė. Tokia priemonė gali prarasti veiksmingumą ar tapti netinkama naudoti.
Elektronikos prietaisai — telefonai, planšetės, nešiojamieji kompiuteriai — taip pat patiria riziką. Staigiai keičiantis temperatūrai, juose susidaro kondensatas, o drėgmė elektronikos viduje gali lemti rimtus gedimus.
Stiklo ir porceliano gaminiams pavojų kelia ne tik smūgiai, bet ir temperatūros svyravimai. Greitas atšalimas arba sušilimas gali tapti rimtų įskilimų ar skilimo priežastimi.
Pakuotė, kuri iš tikrųjų saugo: kokių klaidų nedaryti
Siunčiant jautrius daiktus, pakuotė turi tapti tarsi apsauginiu „šarvu“. T. Vaišvila ragina naudoti medžiagas, kurios kuo geriau izoliuoja nuo šalčio ir sulaiko drėgmę. Burbulinė plėvelė, termoizoliacinės dėžės, keli apsauginiai sluoksniai ir net folija gali padėti išsaugoti šiltesnę aplinką siuntos viduje. Įdėjus drėgmę sugeriančius paketėlius, sumažinama kondensato rizika.
Ne mažiau svarbu — neužmiršti vidinių tarpų. Tušti tarpai pakuotėje reiškia papildomą smūgių riziką. Juos geriausia užpildyti oro pagalvėlėmis, putplasčiu ar kitu užpildu, kad daiktas siuntos viduje „nešokinėtų“.
Paštomatai žiemą: patogu, bet ne visada saugu
Paštomatai tapo vienu populiariausių siuntų atsiėmimo būdų — jie veikia visą parą, yra arti namų ar darbo, nereikia derinti laiko su kurjeriu. Tačiau žiemą, ypač spaudžiant šalčiui, verta įvertinti vieną svarbią aplinkybę: paštomate siunta gali praleisti ilgesnį laiką žemoje temperatūroje.
Jei siuntoje — kosmetika, elektronika ar kiti šalčiui jautrūs produktai, specialistai rekomenduoja rinktis pristatymą į namus arba kitą šildomą vietą. Jeigu vis dėlto pasirenkamas paštomatas, labai svarbu siuntą atsiimti nedelsiant — taip sumažinama rizika, kad ji bus veikiama šalčio ilgiau nei būtina.
Kada verta permąstyti siuntimą?
Kartais saugiausias sprendimas — tam tikrų daiktų tiesiog nesiųsti žiemą, jeigu galima palaukti ar pasirinkti kitą pristatymo metodą. Formaliai tai atrodo kaip smulkmena, tačiau praktikoje būtent toks sprendimas leidžia išvengti nuostolių ir nusivylimo.
Šaltis žiemą yra neišvengiamas, tačiau žinant rizikas ir atsakingai pakuojant, didžioji dalis problemų gali būti išspręsta. O siunta, kurios laukta su džiaugsmu, gavėją pasieks saugiai — tokios pat būklės, kokios buvo išsiųsta.
