Telefoniniai sukčiavimo atvejai sparčiai keičiasi. Jei anksčiau apgavystės dažniausiai apsiribodavo primityviais skambučiais ar įtartinais SMS pranešimais, šiandien vis dažniau naudojamas dirbtinis intelektas, leidžiantis sukurti įtikinamus, profesionaliai skambančius balsus ir automatizuotus pokalbius.
Ekspertai perspėja, kad vadinamieji robotų skambučiai tampa ne tik erzinančiu foniniu triukšmu, bet ir rimta grėsme asmens duomenų bei finansų saugumui. Sukčiai vis dažniau apsimeta bankų, policijos ar kitų valstybinių institucijų atstovais, bandydami išgauti konfidencialią informaciją arba paskatinti skubius finansinius veiksmus.
Dirbtinis intelektas suteikia sukčiams naujų galimybių
Šiuolaikinės technologijos leidžia nusikaltėliams pasitelkti giluminio klastojimo, arba „deepfake“, metodus, kurių pagalba kuriami dirbtiniai balsai. Tokie balsai skamba natūraliai, ramiai ir autoritetingai, todėl žmogui tampa sunku atskirti apgaulę nuo tikro skambučio.
Naudodami dirbtinį intelektą, sukčiai gali vesti automatizuotus pokalbius, reaguoti į atsakymus realiuoju laiku ir taip įgyti psichologinį pranašumą prieš mažiau budrius vartotojus. Tai jau nebe atsitiktiniai skambučiai, o apgalvotos, tikslinės atakos.
Spaudimas ir baimė – pagrindinis ginklas
Vis dažniau automatiniai skambučiai nebėra susiję su reklama. Jie naudojami duomenims išgauti, pinigams išvilioti ar net nepalankioms investicijoms primesti. Sukčiai sąmoningai kuria stresines situacijas, bandydami sukelti baimę dėl tariamai blokuotos sąskaitos, neva aptikto sukčiavimo ar gresiančių teisinių pasekmių.
Būdingas tokių skambučių požymis – reikalavimas veikti nedelsiant. Žmogui užsimenama apie būtinybę pervesti lėšas į „saugią sąskaitą“, patvirtinti duomenis ar padiktuoti prisijungimo informaciją. Tokie prašymai neturi nieko bendro su realia bankų ar institucijų praktika ir turėtų būti laikomi aiškiu pavojaus signalu.
Kaip elgtis sulaukus įtartino skambučio
Specialistai pabrėžia, kad geriausias sprendimas – išlikti ramiam ir nutraukti skambutį, net jei automatinė sistema bando įtikinti, jog situacija kritinė. Jokiu atveju nereikėtų spausti siūlomų klavišų, atskleisti asmens ar bankinių duomenų.
Jeigu kyla bent menkiausia abejonė, rekomenduojama pačiam susisiekti su banku ar institucija oficialiu, viešai skelbiamu numeriu, o ne tuo, iš kurio buvo skambinta. Tai vienintelis patikimas būdas patikrinti informaciją.
Numerio klastojimas – papildomas pavojus
Papildomą riziką kelia tai, kad sukčiai vis dažniau naudoja telefono numerių klastojimą, todėl skambutis gali atrodyti tarsi gautas iš pažįstamos ar patikimos organizacijos. Taip pat dažni skambučiai iš neskelbtinų numerių, kurie dar labiau apsunkina atpažinimą.
Ekspertai pabrėžia, kad atsargumas skambučiams iš nežinomų šaltinių išlieka viena svarbiausių asmens duomenų apsaugos taisyklių. Šiandien, kai dirbtinis intelektas naudojamas ne tik naudingiems, bet ir nusikalstamiems tikslams, budrumas tampa svarbesnis nei bet kada anksčiau.
Šaltinis: https://gadzetomania.pl/uwaga-na-vishing-oszusci-wykorzystuja-ai,7243653396846720a
