Socialiniuose tinkluose vėl įsisiūbavo pavojinga banga: dirbtinio intelekto sukurti vaizdo įrašai, apsimetantys tikromis žiniomis, ima formuoti klaidingą žmonių supratimą apie tai, kas neva „jau nuspręsta“ ir kas „tuoj įsigalios“. Šį kartą taikiniu tapo vienas jautriausių visuomenės klausimų – degalų kainos. „TikTok“, „Instagram“ ir kitose platformose plinta klipai, kuriuose teigiama, esą valdžia nuo vasario įveda vienodą, fiksuotą benzino ir dyzelino kainą – be svyravimų ir be netikėtumų. Problema ta, kad šis „sprendimas“ yra visiškai išgalvotas: jokio oficialaus pranešimo nėra, o vaizdo įrašai sukurti dirbtiniu intelektu, sąmoningai siekiant sukelti triukšmą, pasipiktinimą ir masinį dalijimąsi.
Tokio tipo melaginga informacija ypač pavojinga tuo, kad ji vis rečiau atrodo kaip „akivaizdus melas“. Dirbtinis intelektas šiandien geba sukurti vaizdą, balsą, net manieras taip realistiškai, kad žiūrovas gali nesuabejoti net pirmą kartą matydamas tariamą „oficialų pareiškimą“. Ir būtent čia slypi didžiausia rizika: žmonės nebeprivalo tikėti tekstu – jiems užtenka pamatyti „kalbantį žmogų“ vaizdo įraše.
Išgalvota taisyklė apie „fiksuotą benzino kainą“ – kas iš tiesų vyksta?
Plintančių klipų schema dažniausiai identiška: trumpas, emocinis vaizdo įrašas, kuriame teigiama, kad valdžia „nusprendė stabilizuoti rinką“, todėl nuo tam tikros datos įvedama vienoda degalų kaina. Tokiuose klipuose neretai naudojama frazė, kuri skamba „raminančiai“: neva nuo šiol „nebeliks svyravimų ir netikėtumų“.
Tačiau faktų patikra rodo paprastą dalyką: tokios taisyklės nėra. Tai nėra nei įstatymas, nei Vyriausybės sprendimas, nei Energetikos ar Susisiekimo institucijų paskelbtas planas. Jei toks masiškai visus vairuotojus liečiantis sprendimas egzistuotų, jis taptų viena pagrindinių šalies naujienų ir būtų skelbiamas per oficialius kanalus: ministerijų pranešimus, teisės aktų registrus, žiniasklaidos konferencijas. Būtent to ir nėra – todėl išvada vienareikšmė: istorija sukurta iš oro.
Kodėl tokie vaizdo įrašai kuriami – tikslas ne informuoti, o supainioti
Tokio turinio tikslas dažniausiai nėra „pajuokauti“. Tai tikslinga taktika, kuria siekiama išnaudoti jautrias temas. Degalų kainos yra emocinis dirgiklis – žmonės reaguoja greitai, dalijasi dar greičiau, o suirzę komentuoja garsiausiai. Kuo daugiau peržiūrų, tuo daugiau pasiekiamumo ir tuo lengviau šį dėmesį paversti pelnu: per reklamas, profilių augimą, nukreipimą į abejotinas nuorodas ar net vėlesnes finansines apgaules.
Ekspertai pastebi, kad tokios klastotės dažnai veikia pagal tą pačią formulę: parenkama tema, kuri „liečia visus“, o tada pateikiama tariama naujiena, kuri sukelia arba euforiją, arba pyktį. Degalai, mokesčiai, pensijos, švietimas, sveikata – tai sritys, kurios visuomet garantuoja emocinį atsaką.
Kaip atpažinti „deepfake“ klastotes, kai jos atrodo beveik tikros
Didžiausia problema – dirbtinio intelekto sukurti įrašai vis mažiau turi techninių klaidų. Tačiau vis dar išlieka keli signalai, kurie dažnai išduoda klastotę.
Pirma, tokie vaizdo įrašai beveik visada neturi jokio patikimo šaltinio. Jie remiasi „kalbančiu veidu“, o ne oficialiu dokumentu. Antra, dažnai nėra konkrečių detalių: nenurodomas teisės akto numeris, nėra nuorodos į institucijos puslapį, nėra aiškaus mechanizmo, kaip tokia taisyklė būtų įgyvendinama. Trečia, klipai dažnai skatina skubėjimą: „nuo vasario“, „nuo kitos savaitės“, „jau patvirtinta“ – tai psichologinė priemonė, kuri mažina norą tikrinti.
Galiausiai, verta atkreipti dėmesį į pačią logiką. Degalų kainos yra rinkos objektas, priklausantis nuo naftos kainų, logistikos, akcizų, konkurencijos, valiutų ir kitų veiksnių. Viena „fiksuota kaina“ visiems skamba ne tik sensacingai – ji skamba nerealiai. Būtent dėl to tokios klastotės taip greitai paplinta: jos sukuria iliuziją, kad kažkas pagaliau „paspaudė mygtuką“ ir išsprendė problemą.
Kodėl tai aktualu Lietuvoje – ir kuo tai gali baigtis
Nors tokie klipai dažniausiai kuriami tarptautinėse platformose ir migruoja per kalbas bei regionus, Lietuva nėra išimtis. Priešingai – lietuviškas informacinis laukas ypač pažeidžiamas dėl vienos priežasties: žmonės socialiniuose tinkluose dažnai pasitiki vaizdu labiau nei tekstu, o dalijimasis vyksta greičiau nei tikrinimas.
Pasekmės gali būti ne tik emocinės. Netikros naujienos daro realią žalą: jos kelia paniką, skatina konfliktus, mažina pasitikėjimą institucijomis ir sudaro palankią terpę realioms finansinėms apgaulėms. Šiandien tai „benzino kaina“, rytoj – „mokesčių grąžinimas“, poryt – „investavimo programa“, kurioje jau lauks nebe vaizdo įrašas, o nuoroda į spąstus.
Todėl taisyklė čia viena: jei naujiena atrodo per sensacinga, kad būtų tiesa, ji dažniausiai tokia ir yra. O jei ją pateikia ne institucija, o „TikTok video“, verta sustoti ir patikrinti – nes šiais laikais melas gali atrodyti kaip televizijos reportažas.
