Jau daugelį metų saulės baterijos ant privačių namų stogų buvo laikomos patikimu papildomų pajamų šaltiniu. Tačiau ši situacija gali iš esmės pasikeisti. Vokietijos federalinė ekonomikos ir energetikos ministerija rengia plataus masto Atsinaujinančiųjų energijos išteklių įstatymo (EEG) reformą, kuri numato reikšmingus pokyčius mažos galios fotovoltinėms sistemoms. Planuojama ne tik panaikinti subsidijas naujoms sistemoms, bet ir nustatyti papildomus reikalavimus tiems, kurie nori tiekti elektrą į tinklą.
Pagrindinis reformos akcentas – supirkimo tarifo panaikinimas naujoms saulės energijos sistemoms, kurių instaliuota galia siekia iki 25 kilovatų. Šiuo metu namų savininkai, tiekiantys perteklinę elektros energiją į viešąjį tinklą, gauna iki maždaug 12 centų už kilovatvalandę. Federalinės tinklų agentūros duomenimis, mažoms sistemoms su pilnu tiekimu tarifas siekė 12,34 cento, o daliniam tiekimui – 7,78 cento už kilovatvalandę. Ateityje šios garantuotos kainos naujiems įrenginiams turėtų būti panaikintos.
Ekonomikos ministrė Katherina Reiche teigia, kad mažos saulės elektrinės šiandien gali būti pelningos ir be valstybės paramos, nes įrangos bei energijos kaupimo sistemų kainos pastaraisiais metais sumažėjo. Ministerijos atstovai taip pat pabrėžia, kad iki šiol nepakankamai dėmesio buvo skiriama sąnaudų efektyvumui ir tiekimo saugumui. Tuo tarpu jau veikiančioms sistemoms bus taikomas vadinamasis „senųjų“ principas: jų savininkai 20 metų išlaikys anksčiau sutartas supirkimo sąlygas.
Finansiniai pokyčiai gali būti reikšmingi. Energetikos bendrovė „1KOMMA5°“ apskaičiavo, kad tipinė 10 kWp sistema per metus pagamina apie 10 000 kWh elektros energijos, iš kurių 70–80 procentų dažniausiai tiekiama į tinklą. Jei supirkimo tarifas būtų panaikintas, savininkai galėtų netekti nuo 550 iki beveik 630 eurų per metus. Per 20 metų laikotarpį tai sudarytų nuo 11 000 iki 12 500 eurų prarastų pajamų. Tiesa, tie, kurie turi akumuliatorių ir išmanųjį energijos valdymą, gali padidinti savo suvartojimą iki daugiau nei 70 procentų, taip sumažindami metinį pajamų trūkumą iki 157–236 eurų.
Reforma neapsiriboja tik tarifais. Planuojama įvesti tiesioginę prekybą elektra, o tai reiškia, kad savininkai turės patys parduoti perteklinę energiją rinkoje, užuot gavę fiksuotą kainą. Be to, maksimalus leidžiamas tiekimas į tinklą galėtų būti apribotas iki pusės pagamintos energijos. Sistemoms iki septynių kilovatų taip pat planuojamas privalomas išmanusis skaitiklis, o tai reikštų papildomas investicijas. Pramonės atstovai pažymi, kad tiesioginės rinkodaros infrastruktūra dar nėra pakankamai išvystyta masinei rinkai, todėl šie reikalavimai gali būti sudėtingi įgyvendinti. Balkonų elektrinėms ir jau veikiančioms sistemoms naujos taisyklės neturėtų būti taikomos.
Energetikos sektoriaus atstovai ir opozicija į pokyčius reaguoja kritiškai. Vokietijos saulės energetikos asociacija (BSW) perspėja, kad supirkimo tarifo panaikinimas gali sulėtinti piliečių iniciatyvas ir pakenkti klimato tikslams. Pramonės atstovai taip pat pabrėžia, kad sektoriuje dirba apie 150 000 žmonių, o staigūs sprendimai gali sukelti stagnaciją. Bundestago opozicijos politikai kaltina ministeriją rizikuojant sužlugdyti iki šiol sėkmingą decentralizuotos energetikos modelį.
Kita vertus, dalis ekonomistų palaiko reformą. Energetikos ekonomistas Lionas Hirthas argumentuoja, kad mažos stogų sistemos pagamina elektrą gerokai brangiau nei dideli saulės parkai, todėl valstybės lėšos turėtų būti nukreipiamos ten, kur jos duoda didžiausią grąžą. Ministrė Reiche taip pat teigia, kad ateityje mažų sistemų operatoriai turėtų prisiimti daugiau atsakomybės už tinklo stabilumą ir sąnaudas.
Diskusijose vis dažniau pabrėžiamas ir socialinis aspektas. Saulės baterijos dažniausiai įrengiamos nuosavuose namuose, todėl prie jų prieiga jau dabar ribota. Jei subsidijos bus sumažintos, galimybės investuoti į fotovoltines sistemas liks tik tiems, kurie turi pakankamai nuosavo kapitalo. Tai gali dar labiau padidinti atotrūkį tarp namų savininkų ir nuomininkų.
Planuojama reforma vyksta platesnių energetikos politikos pokyčių kontekste. Nuo 2027 m. tradicinį supirkimo tarifą turėtų pakeisti kainų skirtumo sutartys (CFD), pagal kurias parama bus susieta su didmeninėmis elektros kainomis. Tuo pat metu Europos saulės energetikos pramonė susiduria su sunkumais – pavyzdžiui, „Meyer Burger“ 2025 m. uždarė gamyklas Vokietijoje. Šie įvykiai rodo, kad sektorius jau dabar išgyvena sudėtingą laikotarpį.
Todėl saulės baterijų savininkams artimiausiais metais teks prisitaikyti prie naujų ekonominių ir reguliacinių sąlygų. Nors esamos sistemos išlaikys ankstesnes garantijas, nauji investuotojai turės atidžiai vertinti rinkos rizikas ir galimus pokyčius.
Šaltiniai:
- https://www.zdf.de/video/talk/markus-lanz-114/markus-lanz-vom-25-februar-2026-100
- https://www.fr.de/wirtschaft/ende-der-einspeiseverguetung-was-solarbesitzer-jetzt-verlieren-und-wer-wirklich-profitiert-94191687.html
