Mūsų mylimi augintiniai, kaip ir žmonės, pereina visus gyvenimo etapus: nuo energija trykštančių kačiukų iki orų suaugusiųjų, o galiausiai – įžengia į senjorų amžių. Šis perėjimas reikalauja, kad šeimininkai būtų ypač pastabūs, empatiški ir laiku pakoreguotų gyvūno priežiūros rutiną.
Tačiau kada katė tampa „sena“ ir kaip atskirti natūralų senėjimą nuo ligos simptomų?
Nuo kokio amžiaus katė laikoma senjoru?
Veterinarijos standartai gana griežtai apibrėžia amžiaus ribas:
- 11–14 metų katės laikomos vyresnio amžiaus (senjorėmis).
- Sulaukusios 15 metų, jos tampa „geriatrijos“ pacientėmis. Šiame etape reikalinga ypač atidi sveikatos ir fizinio aktyvumo stebėsena.
Veterinarai pabrėžia svarbų niuansą: šeimininkai dažnai bando savo augintinio amžių konvertuoti į „žmogaus metus“ (populiari taisyklė „vieni metai už septynis“), tačiau šie skaičiavimai yra netikslūs ir gali klaidinti.
Pavyzdžiui, lyginti šešių mėnesių kačiuką, kuris jau gali daugintis ir yra pasiekęs lytinę brandą, su dešimties metų vaiku būtų visiškai neteisinga. Medicininiu požiūriu daug tiksliau yra tiesiog stebėti laipsnišką organizmo funkcijų lėtėjimą, kuris, bėgant metams, pradeda veikti visas sistemas.
3 pagrindinės pokyčių sritys
Senstant katei, jos elgesys, išvaizda ir sveikata neišvengiamai keičiasi. Štai pagrindiniai ženklai, kuriuos turėtumėte pastebėti:
1. Elgesio ir psichikos pokyčiai
Senėjimas veikia nervų sistemą, o tai pasireiškia įprasto gyvenimo ritmo sutrikimais.
- Miego ciklas: Katė gali daugiau miegoti dieną, o naktį tapti nerami, klajoti po namus.
- Vokalizacija: Dažnas miaukimas be aiškios priežasties (ypač naktį) gali būti diskomforto, klausos prastėjimo ar kognityvinių sutrikimų požymis.
- Stresas ir orientacija: Sumažėja tolerancija pokyčiams (svečiai, baldų perstumdymas). Gali pasireikšti dezorientacija – augintinis gali „pamiršti“, kur yra jo dubenėlis ar net kraiko dėžutė.
- Socialumas: Katė gali tapti uždaresnė, mažiau bendrauti arba, atvirkščiai, tapti itin prieraiši. Žaismingumas su kitais gyvūnais dažniausiai sumažėja.
2. Išoriniai (fiziniai) pokyčiai
Senatvė palieka pėdsakus ir gyvūno išvaizdoje:
- Akys: Gali atsirasti vadinamasis „rūkas“ (lęšiuko drumstis), dažnai rodantis kataraktą, arba gali pakisti rainelės spalva.
- Kailis: Jis dažnai tampa blankus, praranda žvilgesį, gali pradėti veltis. Taip nutinka todėl, kad dėl sąnarių skausmų katė tampa mažiau lanksti ir nebegali savęs kokybiškai nuprausti (ypač nugaros srityje).
- Nagai: Senų kačių nagai dažnai tampa storesni, trapesni ir labiau riesti, todėl juos reikia dažniau kirpti, kad neįaugtų į pėdutes.
- Svoris: Galimi svyravimai į abi puses (tiek staigus liesėjimas, tiek nutukimas dėl nejudrumo).
3. Sveikatos problemos
Su amžiumi atsiranda specifinių ligų rizika:
- Osteoartritas: Tai viena dažniausių problemų. Ji sukelia skausmą ir riboja judesius – katė nustoja šokinėti ant palangių ar baldų, sunkiau lipa laiptais.
- Dantų ligos: Dėl jų valgyti tampa skausminga, katė gali atsisakyti kieto maisto.
- Inkstų nepakankamumas: Simptomai apima padidėjusį troškulį (katė laka daug vandens), padažnėjusį šlapinimąsi, apetito praradimą ir vėmimą.
Kaip pasirūpinti senjoru? Atmintinė šeimininkui
Kadangi dauguma pokyčių vyksta palaipsniui, lengva juos praleisti. Tačiau jūsų rūpestis gali žymiai pagerinti senstančio draugo gyvenimo kokybę.
- Dvigubai daugiau dėmesio sveikatai. Skirtingai nuo jaunesnių kačių, senjorėms reikia bent dviejų profilaktinių veterinarinių apžiūrų per metus. Būtina atlikti kraujo tyrimus – tai padeda anksti nustatyti inkstų ligas ar diabetą, kai juos dar lengva valdyti.
- Mitybos korekcija. Rinkitės specializuotą maistą „Senior“, kuris yra lengviau virškinamas ir papildytas medžiagomis, palaikančiomis sąnarius bei inkstus. Jei katė turi dantų problemų, rinkitės minkštą maistą.
- Aplinkos pritaikymas. Padėkite katei:
- Įrenkite laiptelius ar rampas prie mėgstamų aukštesnių vietų (lovos, palangės).
- Kraiko dėžutę parinkite žemais kraštais, kad į ją būtų lengva įlipti.
- Maistą ir vandenį padėkite lengvai pasiekiamoje vietoje (nebeverskite katės lipti į kitą aukštą vien tam, kad atsigertų).
- Švelnus aktyvumas. Net jei katė serga artritu, judėjimas yra būtinas raumenų tonusui. Žaiskite, bet rinkitės ramesnius žaidimus, nereikalaujančius staigių šuolių.
- Ramybė ir kantrybė. Gerbkite katės norą pabūti vienai. Jei ji tapo irzlesnė, neverskite jos bendrauti su vaikais ar svečiais.
Rūpinimasis vyresne kate reikalauja daugiau kantrybės, tačiau jūsų meilė ir supratingumas yra geriausia dovana keturkojui draugui jo gyvenimo rudenyje.
