Centrinėje Afrikoje archeologai aptiko radinį, kuris keičia mūsų suvokimą apie senovės žmonių papročius. Šiauriniame Malavyje, Horos kalno papėdėje, rasta įrodymų, kad prieš maždaug 9500 metų suaugusi moteris buvo tyčia kremuota atvirame laužo lauke. Tai — seniausias žinomas kremavimo atvejis Afrikos žemyne ir pirmasis, užfiksuotas tarp medžiotojų-rinkėjų bendruomenių.
Šį atradimą paskelbė Jeilio universiteto ir tarptautinės mokslininkų komandos tyrėjai.
Kremavimo scena, kuri nustebino mokslininkus
Tyrėjai nustatė, kad žemo ūgio moteris buvo sudeginta greičiausiai praėjus kelioms dienoms po mirties. Laužas buvo didelis, dvigulės lovos dydžio, o pelenų sluoksniuose aptikta apie 170 kaulų fragmentų.
Išanalizavus terminių pažeidimų pėdsakus, paaiškėjo, kad:
- kūnas degė daugiau nei 500 °C temperatūroje,
- ugnis buvo nuolat prižiūrima ir papildoma kuru,
- kremavimas vyko dar neprasidėjus natūraliam irimui.
Mokslininkai apskaičiavo, kad šiam procesui prireikė bent 30 kilogramų sausų malkų ir žolės — tai reiškia, kad ritualas buvo planuotas ir sudėtingas.
Paslaptinga galvos dingimo mįslė
Vienas netikėčiausių atradimų – laužo vietoje neaptikta nei dantų, nei kaukolės fragmentų.
Pasak bioarcheologės Elizabeth Sawchuk, tokie kaulai dažniausiai išlieka net po stipraus kremavimo, todėl labiausiai tikėtina, kad moters galva buvo nuimta dar prieš deginimą.
Ar tai buvo ritualo dalis? Ar simbolinis pagerbimas? Kol kas atsakymų nėra — tačiau tyrėjai sutaria, kad moteris bendruomenėje greičiausiai užėmė ypatingą vaidmenį.
Neįprasta praktika medžiotojų-rinkėjų pasaulyje
Tyrimo autorė Jessica Cerezo-Roman pabrėžia: kremavimas tokiose bendruomenėse buvo itin retas.
Procesas reikalavo:
- daug darbo rankomis,
- didelio kiekio kuro,
- ritualinės koordinacijos.
Todėl atradimas verčia iš naujo įvertinti senųjų Afrikos bendruomenių socialinę struktūrą — akivaizdu, kad jų ritualai buvo kur kas labiau išvystyti, nei manyta.
Ritualinė vieta su ilga istorija
Choros 1 archeologinė vieta buvo naudojama laidojimams tūkstančius metų – nuo 16 000 iki 8 000 metų prieš mūsų erą.
Čia:
- prieš 700 metų iki šio kremavimo kilo didelis gaisras,
- dar po 500 metų buvo deginami nauji laužai,
- rasti akmeniniai įrankiai galėjo būti laidojimo atributai.
Visa tai rodo, kad kalvos papėdė buvo ypatinga, ritualinė teritorija.
Klausimas, į kurį atsakymo dar nėra
Kodėl būtent ši moteris buvo kremuota, o kiti bendruomenės nariai – tradiciškai palaidoti?
„Ji turėjo būti kažkuo ypatinga“, – sako tyrėjų komandos narė Jessica Thompson.
Galbūt ji buvo dvasinė lyderė, gydytoja, ar genties narys, kurio mirtis reikalavo išskirtinio pagerbimo. Tačiau tikslų atsakymą, tikėtina, atskleis tik būsimi tyrimai.
Ką šis atradimas keičia?
Nauji duomenys rodo, kad:
- Afrikos medžiotojų-rinkėjų bendruomenės turėjo sudėtingas socialines normas,
- ritualai buvo aiškiai planuojami ir simboliški,
- kremavimas Afrikoje buvo praktikuojamas daug anksčiau, nei manyta.
Mokslininkai sutaria: tai vienas reikšmingiausių pastarojo meto archeologinių radinių, praplėsiantis mūsų supratimą apie ankstyvąją žmonijos istoriją.
Šaltiniai:
- https://news.yale.edu/2026/01/01/ancient-cremation-pyre-offers-glimpse-tropical-hunter-gatherers-mortuary-practices
- https://www.science.org/doi/10.1126/sciadv.adz9554
