Šiemet pavasaris atneš ne tik ilgėjančias dienas, bet ir trumpesnę parą. Laikrodžių sukimas į vasaros laiką vyks anksčiau nei pernai, o tai reiškia, kad viena kovo diena truks vos 23 valandas. Pokytis palies visus – nuo miego režimo iki vakaro planų, nes tamsa pagaliau ims trauktis vėliau nei po 18 valandos.
Kada laikrodžiai bus pasukti ir kodėl ši diena trumpesnė
Vasaros laikas šiais metais prasidės naktį iš šeštadienio, kovo 28-osios, į sekmadienį, kovo 29-ąją. Trečią valandą nakties laikrodžių rodyklės bus pasuktos viena valanda į priekį – iš karto į ketvirtą val. Tai reiškia paprastą, bet nemalonų faktą: prarasime vieną miego valandą, o visa para truks tik 23 valandas.
Tačiau yra ir gera žinia. Nuo tos pačios dienos šviesusis paros metas pastebimai pailgės, o saulė pradės leistis vėliau. Būtent paskutinę kovo savaitę vakarai pirmą kartą šiais metais taps šviesesni ilgiau nei iki 18 valandos.
Kodėl šiemet laikas keičiamas anksčiau nei pernai
Nors gali pasirodyti, kad laikrodis sukamas „per anksti“, taisyklė išlieka ta pati jau daugelį metų. Visose Europos šalyse laikas keičiamas paskutinį kovo savaitgalį, o rudenį – paskutinį spalio savaitgalį. Skirtumas tas, kad kalendorius kasmet „susidėlioja“ kitaip.
2026-aisiais paskutinis kovo savaitgalis išpuola anksčiau nei pernai, todėl ir pats laiko keitimas atrodo pasislinkęs. Taisyklė nesikeičia, keičiasi tik datos. Dėl to šiemet vasaros laikas prasideda kovo 29-ąją, o ne kovo 30 ar 31 dieną, kaip kai kuriais ankstesniais metais.
Vasaros laikas buvo sukamas per pastaruosius 10 metų:
- 2026 m. – kovo 29 d.
- 2025 m. – kovo 30 d.
- 2024 m. – kovo 31 d.
- 2023 m. – kovo 26 d.
- 2022 m. – kovo 27 d.
- 2021 m. – kovo 28 d.
- 2020 m. – kovo 29 d.
- 2019 m. – kovo 31 d.
- 2018 m. – kovo 25 d.
- 2017 m. – kovo 26 d.
Kodėl laikrodžiai apskritai sukami
Laikrodžių sukiojimo praktika siekia dar Pirmąjį pasaulinį karą, kai buvo ieškoma būdų taupyti energiją. Pagrindinė idėja – geriau išnaudoti natūralią dienos šviesą vakaro valandomis ir taip sumažinti dirbtinio apšvietimo poreikį.
Vėliau šis sprendimas buvo standartizuotas visos Europos mastu, siekiant suderinti transportą, ryšius ir verslo veiklą bendroje rinkoje. Tačiau laikui bėgant vis dažniau keliamas klausimas, ar ši praktika dar turi realios naudos, ypač šiuolaikinėse energetikos ir darbo sąlygose.
Kur nėra laikrodžio keitimo
Šios šalys nustojo skaičiuoti laiką:
- Rusija – nuo 2014 m. naudoja nuolatinį žiemos laiką (UTC+3)
- Urugvajus – nustojo keisti laiką maždaug prieš dešimt metų
- Azerbaidžanas , Iranas , Jordanija , Sirija – atšaukė pakeitimą
- Namibija – panaikino sezoninius pamainų pokyčius
- Meksika – nuo 2022 m. daugumoje regionų laikas nekeičiamas, išskyrus tuos, kurie ribojasi su JAV.
- Brazilijoje vasaros laikas panaikintas 2019 m.
- Kinija – visa šalis naudoja vieną laiko juostą (UTC+8) be laikrodžio perjungimo.
- Indija – niekada nebuvo vasaros laiko
- Japonija – panaikinta 1951 m.
- Pietų Korėja – nutraukta 1988 m.
- Australija – Kvinslandas, Vakarų Australija ir Šiaurinė Teritorija – laikrodžiai nepersukinėjami.
Kodėl laikrodžių sukimas vis dar kelia nepasitenkinimą
Diskusijos dėl sezoninio laiko keitimo panaikinimo Europoje tęsiasi jau ne vienerius metus. 2018-aisiais vykdyta vieša apklausa parodė, kad didžioji dalis gyventojų norėtų šios praktikos atsisakyti. Europos Parlamentas 2019 metais netgi balsavo už laikrodžių sukiojimo panaikinimą, tačiau valstybės narės iki šiol nesutarė, kurį laiką – vasaros ar žiemos – palikti nuolatiniam naudojimui.
Kol sprendimas atidėtas, laikrodžiai ir toliau bus sukami. Tai reiškia, kad kovo 29-osios naktį teks paaukoti vieną valandą miego, bet mainais gausime ilgesnius, šviesesnius vakarus. Pavasaris prasideda ne tik kalendoriuje – jis prasideda laikrodyje.
