2026 m. žiemos sezonas Lenkijoje pažymėtas ne tik augančiomis energijos kainomis, bet ir akivaizdžiu gyventojų posūkiu link pigesnių, lengviau prieinamų šildymo sprendimų. Vienas jų – alksnio malkos. Nors ši mediena ilgą laiką buvo laikoma antraeiliu pasirinkimu, pastaraisiais mėnesiais ji vis dažniau minima kaip ekonomiškas ir praktiškas kuras, ypač regionuose, kur alksnynai gausūs.
Tai nėra naujas atradimas miškininkams, tačiau daugeliui namų ūkių alksnis šią žiemą tapo realia alternatyva brangesnėms malkoms, tokioms kaip ąžuolas, skroblas ar bukas.
Kodėl alksnis staiga atsidūrė dėmesio centre
Pagrindinė priežastis – kaina ir prieinamumas. Alksnis auga greitai, todėl jo pasiūla rinkoje yra stabilesnė, o kainos – mažiau jautrios paklausos šuoliams. Kai kietmedžio malkos brangsta, alksnis dažnai išlieka gerokai pigesnis, net ir brandintas.
Nors alksnio kaloringumas mažesnis nei populiariausių kietmedžių, tinkamai paruošta mediena vis tiek užtikrina pakankamą šilumos kiekį kasdieniam namų šildymui. Specialistai nurodo, kad gerai išdžiovinto alksnio (kai drėgmės kiekis neviršija 20 proc.) šiluminė vertė siekia apie 13–15 MJ/kg. Tai mažiau nei buko ar skroblo, tačiau skirtumas ne visada toks reikšmingas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, ypač vertinant kainą už vieną šilumos vienetą.
Greitesnis degimas – ir privalumas, ir trūkumas
Alksnis priskiriamas minkštesnėms medienos rūšims, todėl jis dega greičiau nei ąžuolas ar skroblas. Tai reiškia, kad krosnį ar židinį reikia papildyti dažniau. Tačiau būtent ši savybė daugeliui tampa privalumu.
Židiniuose ir mažesnėse krosnyse alksnis greitai įkaista, lengvai užsidega ir leidžia greitai pakelti patalpų temperatūrą. Dėl to jis dažnai naudojamas ne kaip vienintelis, o kaip papildomas kuras – pavyzdžiui, rytais ar pereinamuoju laikotarpiu, kai nereikia ilgo, lėto degimo.
Didžiausia klaida – kūrenti per šviežią alksnį
Kaip ir daugelis greitai augančių medžių, alksnis turi vieną rimtą minusą – ką tik nukirsta mediena yra labai drėgna. Šviežių alksnio malkų drėgmės kiekis gali siekti net 55–65 procentus. Tokia mediena blogai dega, stipriai dūmija, teršia kaminą ir beveik nesuteikia naudingos šilumos.
Būtent dėl šios priežasties alksnis ilgą laiką turėjo prastą reputaciją. Tačiau problema slypi ne pačioje medienoje, o netinkamame jos naudojime. Po vienerių ar dvejų metų tinkamo džiovinimo alksnio savybės ženkliai pasikeičia – jis dega švariau, tolygiau ir tampa realiai naudingu šilumos šaltiniu.
Ekonomika, kurią pastebi vis daugiau namų ūkių
Šį sezoną Lenkijoje vis daugiau gyventojų skaičiuoja ne tik „kiek šildo“, bet ir „kiek kainuoja viena šilumos valanda“. Būtent čia alksnis dažnai laimi. Nors vienas kilogramas suteikia mažiau energijos nei kietmedis, žemesnė kaina leidžia pasiekti panašų rezultatą už mažesnes išlaidas.
Kai kuriose Lenkijos vietovėse alksnio malkos kainuoja pastebimai pigiau nei bukas ar skroblas, todėl net ir dažnesnis kūrenimas finansiškai atsiperka. Tai ypač aktualu namams su senesnėmis krosnimis ar židiniais, kur šilumos akumuliavimas nėra pagrindinis prioritetas.
Ne stebuklas, o racionalus pasirinkimas
Ekspertai pabrėžia, kad alksnis nėra „stebuklingas kuras“, kuris pakeistų visas kitas malkas. Tai veikiau racionalus sprendimas tiems, kurie supranta jo savybes ir naudoja jį tinkamai. Geriausi rezultatai pasiekiami tuomet, kai alksnis yra gerai išdžiovintas ir derinamas su kitomis medienos rūšimis.
Šio sezono patirtis rodo, kad augančių kainų laikais vartotojai vis dažniau atsigręžia į tai, kas anksčiau buvo laikoma mažiau prestižiniu pasirinkimu. Alksnio malkos Lenkijoje tampa puikiu pavyzdžiu, kaip „pamiršta“ mediena gali sugrįžti į namus kaip praktiškas, ekonomiškas ir pakankamai efektyvus šildymo sprendimas.
Šaltinis: https://informacje.wp.pl/kobieta/polacy-odkrywaja-tani-opal-ten-gatunek-jest-hitem-tego-sezonu-7232112348149377a
