Šį rudenį uodai puola kaip vasarą: specialistai paaiškino, kodėl jų tiek daug ir kada pagaliau baigsis

Rugsėjis jau įpusėjo, o kai kur Lietuvoje žmonės jaučiasi taip, lyg būtų ne ruduo, o pats birželio vakaras prie ežero. Tik be romantikos. Vos išeini į kiemą, prisėdi terasoje, nueini į daržą ar bandai ramiai susitvarkyti sode – ir prasideda. Aplink veidą zvimbia uodai, kojas gelia net per kojines, o vakare grįžus namo belieka skaičiuoti raudonus niežtinčius taškus.

Ypač tuo skundžiasi Klaipėdos ir rajono gyventojai. Socialiniuose tinkluose žmonės rašo, kad uodai puola ne tik vakare, bet ir dieną. Vieni juokauja, kad į avietyną tenka eiti apsirengus beveik kaip žiemą, kiti piktinasi, kad tinkliukai nebepadeda, o vabzdžiai atrodo smulkūs, bet labai pikti.

Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip tikra rudens anomalija. Juk uodai dažniausiai siejami su vasara, šiltais vakarais, pelkėmis, ežerais ir birželio pradžia. Tačiau specialistai aiškina, kad šiemet jiems tiesiog susidėjo labai palankios sąlygos: šiltesnės naktys, drėgmė, krituliai ir dar neatėjusios šalnos.

Kodėl uodai vis dar tokie aktyvūs rudenį?

Įprastai uodų pikas būna šiltuoju metų laiku. Vasarą jie vystosi, dauginasi ir aktyviausiai ieško maisto. Tačiau jų gyvenimą labai stipriai reguliuoja oras. Jei rudens pradžioje naktys staiga atšąla, pasirodo šalnos, vabzdžių aktyvumas greitai mažėja. Dalis jų žūsta, dalis pasislepia, o žmonės pagaliau gali lengviau atsikvėpti.

Šiemet situacija kitokia. Naktimis ilgai nebuvo rimtesnių šalnų, ruduo drėgnas, kritulių netrūksta, o temperatūra daug kur išlieka pakankamai palanki vabzdžiams. Tokios sąlygos uodams labai patinka. Jiems reikia drėgmės, nes lervos vystosi vandenyje arba labai drėgnose vietose. Jei po lietaus lieka balų, vandens statinėse, latakuose, kibiruose, gėlių padėkluose ar žemesnėse vejos vietose, tai gali tapti mažu uodų „inkubatoriumi“.

Biologas Antanas Kontautas aiškina, kad toks rudens uodų aktyvumas nėra dažnas reiškinys, tačiau jis įmanomas. Jo teigimu, viena priežasčių gali būti būtent tai, kad iki šiol naktys nebuvo pakankamai šaltos. Paprastai rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje bent trumpas naktinis atšalimas vabzdžių aktyvumą stipriai sumažindavo, bet šįkart uodai gavo daugiau laiko.

Kitaip tariant, jie ne „sugrįžo“ iš niekur. Jie tiesiog dar neišnyko.

Ar tai klimato kaitos ženklas?

Labai norėtųsi pasakyti vieną aiškų atsakymą, bet specialistai čia atsargūs. Lietuvos entomologų draugijos prezidentas Andrius Petrašiūnas pabrėžia, kad uodų gausa gali banguoti. Vienais metais jų būna mažiau, kitais – daugiau. Kartais tam užtenka ne vieno įspūdingo reiškinio, o visos sezono eigos.

Ši vasara nebuvo labai karšta ir staigi. Ji buvo gana vienoda, ne itin dosni šilumos. Tokiu atveju dalis uodų vystymosi ciklų gali užsitęsti. Jei neišsiritę kiaušinėliai ar lervos sulaukia palankesnio momento vėliau, rudenį staiga gali pasirodyti didesnis jų kiekis.

Ar prie to prisideda klimato kaita? Teoriškai taip gali būti, bet be išsamių tyrimų to tvirtinti negalima. Lietuvoje nėra nuolatinių detalių tyrimų, kurie leistų tiksliai pasakyti, kiek konkrečiai prie šio rudens uodų antplūdžio prisidėjo klimato pokyčiai, kiek vietinės oro sąlygos, o kiek natūrali populiacijos banga.

Yra ir kitų teorinių veiksnių. Pavyzdžiui, uodus gaudantys paukščiai šiemet galėjo išsiristi anksčiau ir dabar jau traukti į šiltuosius kraštus. Jei natūralių uodų „medžiotojų“ sumažėja, vabzdžių daugiau lieka aplink žmones. Tačiau tai taip pat labiau teorinis paaiškinimas, o ne galutinis atsakymas.

Puola uodai

Kodėl jie gelia taip aršiai?

Žmonėms dažnai atrodo, kad rudeniniai uodai kažkokie piktesni nei vasariniai. Iš dalies tai gali būti įspūdžio klausimas: kai rugsėjį tikiesi obuolių, rudens lapų ir vėsesnio oro, uodų ataka atrodo daug labiau erzinanti nei liepą. Tačiau yra ir praktinė priežastis.

Aktyviausiai gelia uodų patelės. Joms kraujas reikalingas kiaušinėlių vystymuisi. Jei oras šiltas, drėgnas, o ciklas dar nesibaigęs, jos išlieka aktyvios ir ieško maisto. Rudenį žmogus dažnai būna mažiau pasiruošęs: nebenaudoja repelentų, nebesitiki uodų, apsirengia plonesnes kojines ar išeina į kiemą „tik penkioms minutėms“. To kartais visiškai pakanka.

Uodai ypač mėgsta ryto ir vakaro valandas. Tuo metu nėra kaitrios tiesioginės saulės, oras drėgnesnis, o vabzdžiams lengviau išvengti išdžiūvimo. Tiesioginė saulė uodams nepatinka, nes jų kūnas mažas, paviršius jautrus, o skysčių netekimas gali greitai baigtis žūtimi.

Todėl jei diena saulėta, vidurdienį jų gali atrodyti mažiau. Bet vos tik pavakare oras atvėsta ir padaugėja drėgmės, uodai vėl tampa aktyvūs.

Kada šis uodų antplūdis baigsis?

Čia atsakymas paprastas, bet ne toks malonus: uodai laikysis tol, kol jiems bus pakankamai šilta ir drėgna. Konkrečios datos nėra. Jie neišnyks vien todėl, kad kalendoriuje jau rugsėjis.

Tikras lūžis ateis tada, kai orai pastebimai atvės, o naktimis pasirodys rimtesnės šalnos. Atvėsus orams, uodų patinėliai žūsta, o apvaisintos patelės ieško vietų peržiemoti. Jos gali slėptis rūsiuose, medžių ertmėse, po žieve ar kitose nuošalesnėse vietose ir panyra į sąstingio būseną iki pavasario.

Vadinasi, kol naktys išlieka šiltos, o aplink netrūksta drėgmės, uodų dar gali būti. Vienas šaltesnis vakaras jų nesunaikins, bet keli rimtesni atšalimai situaciją pakeis greitai.

Todėl žmonėms, kurie laukia, kada pagaliau galės ramiai skinti avietes, dirbti kieme ar pasėdėti terasoje, belieka stebėti ne kalendorių, o termometrą. Pirmesnė už „rudenį“ šiuo atveju yra šalna.

Kaip apsisaugoti, kol uodai dar aktyvūs?

Kol uodai neišnyko, reikia elgtis taip, lyg būtų vasara. Pirmiausia verta rinktis šviesesnius drabužius. Uodai dažniau traukia prie tamsių spalvų, todėl šviesi apranga gali bent šiek tiek sumažinti jų dėmesį. Jei einate į sodą, mišką ar daržą, geriau vilkėti ilgas kelnes, ilgas rankoves ir kojines, net jei dieną dar gana šilta.

Natūralūs kvapai taip pat gali padėti. Uodams nepatinka arbatmedžio, pipirmėtės, citrinžolės, gvazdikėlių, levandų, rozmarinų, bazilikų ir eukaliptų kvapai. Iš natūralių priemonių dažnai išskiriamas gvazdikėlių eterinis aliejus. Tačiau su eteriniais aliejais reikia elgtis atsargiai: jų nereikėtų tepti tiesiai ant odos dideliais kiekiais, ypač vaikams ar jautrią odą turintiems žmonėms. Geriau juos skiesti ir pirmiausia patikrinti mažame odos plote.

Jei uodų labai daug, paprasti kvapai gali būti per silpni. Tokiu atveju verta naudoti įprastus repelentus, skirtus apsaugai nuo vabzdžių, ir laikytis jų naudojimo instrukcijų.

Ką galima padaryti savo kieme?

Labai svarbu ne tik gintis nuo uodų, bet ir sumažinti vietas, kur jie gali daugintis. Uodams nereikia ežero ar pelkės. Kartais užtenka mažo vandens kiekio, kuris kelias dienas stovi nejudinamas.

Todėl verta apeiti kiemą ir pažiūrėti, kur kaupiasi vanduo. Seni kibirai, vazonų lėkštelės, lietaus statinės be dangčio, užsikimšę latakai, vaikų žaislai, padangos, laistytuvai, dubenėliai ar nelygios vietos kieme gali tapti uodų veisimosi vieta. Vandenį reikėtų išpilti, talpas apversti arba uždengti.

Jei turite lietaus vandens statinę, ją verta sandariai uždengti tinkleliu ar dangčiu. Jei po lietaus tam tikroje vietoje nuolat laikosi bala, verta pagalvoti, kaip pagerinti drenažą. Vien tokios smulkmenos kartais pastebimai sumažina uodų kiekį aplink namus.

Tinkleliai ant langų taip pat praverčia, bet svarbu patikrinti, ar jie sandarūs. Žmonės dažnai piktinasi, kad „tinkliukai nepadeda“, bet kartais problema būna maža plyšelio vieta, pro kurią vabzdžiai vis tiek patenka į vidų.

Ar rudeniniai uodai pavojingi?

Paprastam žmogui didžiausia problema dažniausiai yra ne pavojus, o diskomfortas: niežulys, patinimas, sukandžiotos kojos ir bloga nuotaika. Vis dėlto, kaip ir vasarą, reikėtų vengti kasytis iki žaizdų, nes taip galima sudirginti odą ar įnešti infekciją.

Jei po įkandimo vieta labai tinsta, atsiranda stipri alerginė reakcija, dusulys, galvos svaigimas ar kiti neįprasti simptomai, reikėtų kreiptis į medikus. Tačiau daugeliu atvejų uodų įkandimai tiesiog nemalonūs ir praeina savaime.

Padeda vėsinimas, specialūs geliai po įkandimų, švariai nuplauta oda ir kantrybė. Svarbiausia – nekasyti iki kraujo, nors kartais tai, žinoma, lengviau pasakyti nei padaryti.

Ruduo dar nereiškia, kad vabzdžių sezonas baigėsi

Šiųmetis uodų antplūdis primena labai paprastą dalyką: gamta gyvena ne pagal kalendoriaus lapelį. Jeigu rugsėjį šilta, drėgna ir nėra šalnų, uodai gali elgtis taip, lyg vasara dar nesibaigė. Žmonėms tai atrodo keista, bet vabzdžiams svarbiausios sąlygos, o ne mėnesio pavadinimas.

Todėl kol kas geriausia nusiteikti praktiškai: apsirengti šviesiau, naudoti apsaugos priemones, tvarkyti stovintį vandenį kieme ir laukti pirmųjų rimtesnių šalnų. Būtent jos turėtų užbaigti šį erzinantį rudeninį uodų suaktyvėjimą.

O kol šalnos dar neatėjo, neverta stebėtis, kad rugsėjo vakarą prie namų zvimbia kaip vidurvasarį. Uodams ruduo prasideda ne tada, kai mes išsitraukiame megztinius, o tada, kai gamta pagaliau paspaudžia šaltuką.